Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: baltas, ruopa, kabar.

Antraštė:

báltas

Straipsnelis:

Baltą spalvą reiškiantys slavų žodžiai kilę iš bendraslavų *bělъ ir *bronъ. Šaknis *bělъ aptinkama visose slavų kalbose: r. белый, bulg. бял, s.-kr. би̏о, биjѐла, slovėn. bel, č. bilý, slovk. biely, le. biały ir kt. Atitikmenų randama įvairiose ide. kalbose: lie. bãlas ‘baltas’, bãlinti, báltas, bálti (Fraenkel, 32); la. balts ‘baltas’, bals ‘išblyškęs, bespalvis’; pr. ballo ‘kakta’; go. *bals ‘baltas’, *bala ‘arklys su balta dėme kaktoje’; keltų belo ‘spindintis, baltas’, ‘šviesus’; alb. balásh, balosh ‘baltas su dėmėmis’ (apie gyvulius); s. i. bhālam ‘spindesys’, bhāti ‘spindi, švyti’, bhās ‘šviesa’; arm. bal ‘blyškumas’ (Vasmer REW, I, 73; Pokorny, I, 118–119) ir kt. Bendra slavams *běl < *bhēl-o-s (pries. -l-) (Pokorny, I, 119). A. G. Preobraženskis (I, 59–60), J. Pokorny (I, 118) *bhēl kildina iš ide. *bhā-, *bhē-.

Šaltinis:

Суровцова 1976, 137

Antraštė:

báltas

Straipsnelis:

[Analizuojami baltų-albanų-slavų etimologiniai sutapimai.] Liūno, pelkės, taip pat dumblo, molio pavadinimas: s. sl. БЛАТО, r. боло́то (lie. báltas, vengr. ežeras Balaton, lie. balà), alb. baltë (rum. baltă, n. gr. βάλτα, dalm. balta, retorom. friul. palte, š. it. lombard. palta, pjemont. pauta).

Šaltinis:

Широков 1984, 17

Antraštė:

báltas

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų k. vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų k. raidoje.] Lie. báltas, la. bal̃ts greta lie. bãlas remiasi šaknimi *bhā̆-, s. i. bhā́ti ‘šviečia’. Formalus lie. bátas [= báltas] atitikmuo yra sl. *bol-to, s. sl. blato, le. błoto. Tai sudaiktavardėję neutrum būdvardžiai.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 234

Antraštė:

báltas

Straipsnelis:

Baltų formos – lie. baltas, la. balts – atrodo turinčios dalyvinį sufiksą, kurį taip pat galima rasti žodyje želtyj; taip pat plg. s. v. a. gruoni. Preobraženskij sieja juos su skr. bhālam(n) ‘spindesys’, kas semantiškai yra visiškai patenkinama.

Šaltinis:

Guild 1990, 142

Antraštė:

báltas

Straipsnelis:

Išvestiniai slavų kalbų pelkių pavadinimai dažniausiai daromi prie paprasto kamieno, kuris šia reikšme jau vartojamas, pridedant vieną ar kelias priesagas: plg. *bolto – *boltina (s. č. ir dabart. č. blatina ‘pelkė’, r. dial. боло́тина ‘t. p.’, slov. blatína ‘t. p.’) [139 … 140] Sl. *bolto daugiau ar mažiau patikimai gali būti gretinamas su lie. báltas.

Šaltinis:

Куркина 1967 (1969), 139–141

Antraštė:

baltas

Straipsnelis:

Daugiausia ide. kalbų žodžių, reiškiančių ‘baltas’, susiję su sąvoka ‘šviesti’, tačiau kai kurių semantiniai šaltiniai kitokie. Lie. baltas, la. balts (ir su kitu balsių kaitos laipsniu, be priesagos) s. sl. bělŭ, ir t. t., bendras slavų, giminiški gr. φαλός· λευκός, s. isl. bāl, s. ang. bǣl ‘liepsna, palaikų krūva (funeral pile), aukuras’, skr. bhāla- ‘kakta’ < ide. *bhel- (galbūt susiję su *bhā- ‘šviesti’ (plg. s. air. ban ‘baltas’ giminišką skr. bha-, av. bā- ‘šviesti’).

Šaltinis:

Buck 1949, 1054

Antraštė:

báltas

Straipsnelis:

žr. balas

Šaltinis:

Otrębski 1963c, 36–37

Antraštė:

báltas

Straipsnelis:

[Iš visų rumuniškų žodžių, su didesne ar mažesne tikimybe priskiriamų rumunų kalbos dakiškam substratui, mes pasirinkome žodžius, turinčius paraleles slavų (kartais ir baltų (suprantama) ir kitose ide., pirmiausia albanų) kalbose. Daliai šių žodžių kai kurie tyrinėtojai priskyrė s. slavų (s. bulgarų) įtaką rumunų kalbai, nors iš pat pradžių jie pripažino fonetinius (iš dalies ir semantinius) tokios interpretacijos sunkumus.] Rum. balta = alb. balta = prasl. *bolto = lie. báltas, bálta. Nurodyti žodžiai, turintys ide. šaknį *bhel- / *bhelə- ‘švytintis, šviečiantis, baltas’ (Pokorny 118–120), reiškiami kaip būdvardžiai (prasl. neutr.), turintys priesagą -t- (Sławski I 37), yra padaryti iš daiktavardžio, kuris lie. kalboje išliko forma balà, – taigi lie. báltas (vyr. g.), bálta (mot. [!] ir bevardė g.). Reikšmės ‘baltas’ į ‘bala, ežeras’ konkretėjimas remiasi tuo, kad ežero paviršius, – ypač prieš saulę, – atrodo šviečiantis, baltas. Šio žodžio buvimą s. Balkanų kalbose (trakų-dakų, ilirų) greta su baltų ir slavų kalbomis patvirtina šie duomenys: trakų toponimas Di-baltum, Δε-βελτός ‘dvi balos’ (pelkėtame Burgo ežero rajone – Dečev, Die thrach. Spr. 122–123); dalmatų balta (XIV a.) šiaurės it. palta ir kt. (žr. Berneker SEW I 70, Фасмер ЭСРЯ I 190, БЕР I 54–55, Fraenkel LEW, 30, 32; DA I, I 463–464; Георгиев, Вопросы на бълг. ет., 37; Poghirc 328; Russu 136–137; Cioranescu No 652). Tokiu būdu visai tikėtina, kad šis žodis išliko ir rum. báltă ‘bala, klanas; ežeras, tvenkinys’, dial. baltă, båtę, alb. baltë (o taip pat ir Bizantijos gr. βάλτα). Tačiau ryškus fonetinis artumas pietų slavų formai prieš sklandžiųjų pasikeitimą (*balto > s. sl. БЛАТО) paskatino kai kuriuos tyrinėtojus įtraukti šį žodį į s. sl. (s. bulg.) skolinių skaičių rum. ir alb. kalbose (žr., pvz., Rosetti 342–343, 613–615), nors tokių žodžių, be sklandžiųjų pasikeitimo, rumunų kalboje visai mažai (išskyrus gard, tik daltă scovarda [291], kurių slaviška etimologija patikima). Vis dėlto, be to, kas jau pasakyta, už žodžio autochtoniškumą kalba, be abejonės, ir vedinių gausumas: băltică; băltikă, băltucă, băltoača, băltis; băltos, băltăret ir kt. (Russu 136–137, DA I, I 463 t.). Kaip statistiniais tyrimais nustatė prof. D. Makria, būtent autochtoniniai rumunų kalbos elementai pasižymi dideliu produktyvumu.

Šaltinis:

Михаила 1974, 291–292

Antraštė:

báltas

Straipsnelis:

S. air. bal f. (?) ‘būklė, padėtis’ ir ‘laimė, klestėjimas, sėkmė’. J. Loth (RC XL 360) lygino su valų ammall ‘pražūtingas’ ir su venetų amalek ‘tamsus’ (kalbant apie laiką). J. Vendryes savo pastabose air. žodį bal susieja su šaknimi *bhēl-, *bhal-, reiškiančia spindėjimą, šviesumą, plg. skr. bhālan ‘spindėjimas’, gr. φαλός· λευκός Hes., φαλύνει·λαμπρύνει Hes. bei lie. báltas, s. sl. bělŭ ‘id’, plg. Pokorny IEW, 118–119. Neaišku, koks valų adj. bal, reiškiančio arklį su žvaigžde kaktoje, ryšys su ang. dial. ball (‘t. p.’), žr. Pokorny 119. Šiaip ar taip problemiška, kad bret. baill ‘t. p.’ yra pasiskolintas [B11] iš s. pranc. baille, dab. bai (Loth ACL I 396, RC XX 344). Labai abejotina, kad visi šie žodžiai būtų susiję su air. žodžiu, neturinčiu sąvokos ‘spindėjimas’. Taip pat žr. bol ir baile. Etimologija nežinoma.

Šaltinis:

Vendryes LEJA, b11–B12

Antraštė:

báltas

Straipsnelis:

žr. liūgas

Šaltinis:

Мартынов 1978, 29

Antraštė:

báltas

Straipsnelis:

Pr. *balt- atstatoma, remiantis vietovardžiais: Namuynbalt, Rythabalt. Siejama su lie. báltas, la. bal̃ts ir kt. (Fraenkel LEW, 32).

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 189–190

Antraštė:

báltas

Straipsnelis:

Jotvingių bałtaʃ ‘baltas’, plg. lie. báltas, la. bal̃ts, bet pr. gaylis.

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 70

Antraštė:

báltas

Reikšmė:

weiß, albus

Straipsnelis:

žr. bala

Šaltinis:

Schall 1966, 17

Antraštė:

baltas

Reikšmė:

spaustuvas, spaudykla; gylmatis, grimzdas, svarlys, svambalas

Straipsnelis:

Lie. slavizmas baltas ‘spaustuvas, spaudykla; gylmatis, grimzdas, svarlys, svambalas’, žinomas iš Bretkūno Biblijos, P. Skardžiaus kildintas iš br. болть, remiantis vien r. болт ‘varžtas; sklendė’, tačiau pastarasis, deja, yra palyginti vėlyvas (Petro laikų) germanizmas; kiek anksčiau rytų slavus yra pasiekęs kitas šio žodžio variantas reikšme ‘stėlė, sviedinys’, plg. ir s. br. болтъ ‘toks ginklas’ (žinomas iš Berindos 1653 m. leksikono); tad šio Prūsų krašto skolinio šaltinio natūraliau būtų ieškoti ne rytų slavų kalbose, o gretimose vokiečių tarmėse, plg. v. ž. bolt(e), taip pat ang. bolt ‘varžtas, sklendė; (istor.) strėlė’; dar plg. lie. tarm. bultìs ‘stora ratlankių vinis’, kurio germaniška kilmė akivaizdi.

Šaltinis:

Urbutis 1991 (1992), 6-7

Antraštė:

báltas

Straipsnelis:

[Rezenzuojamas V. Orelo A Handbook of Germanic Etymology, 2003.] Germ. *ƀalpaz (go. balþaba ‘drąsiai, narsiai’, s. isl. ballr ‘kietas, atkaklus’ bei kt.) siejamas su lie. báltas (p. 34); semantiškai įtikinamesnis Pokorno, IEW 121 germ. žodžio vedimas iš ide. *bʰel- ‘trinti, brinkti’).

Šaltinis:

Kabašinskaitė 2004, 323

Antraštė:

báltas

Straipsnelis:

žr. bristi

Šaltinis:

Лома 2009, 229

Antraštė:

báltas

Straipsnelis:

žr. aštras

Šaltinis:

Ambrazas 2005, 5–6