Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
martì
Reikšmė:
Braut, junge Frau (solange sie noch keine Kinder hat), Schwiegertochter, Sohnesfrau, Schwägerin
Straipsnelis:
E. Fraenkelio žodyne pateiktas lie. martì ‘Braut, junge Frau (solange si noch keine Kinder hat), Schwiegertochter, Sohnesfrau, Schwägerin’ siejasi ne tik su lo. marītus ‘apvesdintas, sutuoktas’, bet pirmiausia su gr. δάμαρ, gen. δάμαρτος ‘Ehefrau’. Lie. martì yra turbūt sutrumpinimas. E. Fraenkelio siūlymas gretinti su lie. mergà ‘Mädchen etc.’ yra abejotinas.
Šaltinis:
Machek 1966, 170
Antraštė:
martì
Straipsnelis:
Pr. mārtin (acc.) 67, 25 [ir kt.] ‘marčią’ : lie. martì, la. mā̀rša ir kt. žr. Walde-Pokorny II, 282.
Šaltinis:
Endzelīns DI, IV (2), 258
Antraštė:
martì
Straipsnelis:
Arm. mari ‘paukščio patelė, višta’ kilęs iš ide. šaknies *mr̥tī ‘jauna moteris, jaunamartė’ > *mério-, plg. s. i. maryá, gr. μεῖραξ ‘mergina’, lie. martì.
Šaltinis:
Туманян 1968, 58
Antraštė:
martì
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma atitinkančias giminiškų kalbų pavyzdžius] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbų raidoje.] Sūnaus žmona. Tuo tarpu kai sl. dar turi snechę (s. sl. snъcha kaip ir s. i. snuṣā- ir t. t.), tai lietuviai čia turi naują terminą martì, marčiõs, plg. gr. (kretiečių) Artemidės epitetą Βριτό-μαρτις, lo. marītus ‘vedęs’ (≤ *martī-to-) – visi iš šaknies *mer-, kurią turi lie. mergà, gr. μεῖρξ ‘merga’, kimrų merch ‘duktė’. Vis dėlto la. atitikmuo màrša reikšia ‘brolienė’.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 230
Antraštė:
marti
Straipsnelis:
Žr. marios. Tikriausiai marti- yra ide. *meriə, *məriā- regresyvinio kamieno (zurückgehende Stammes *mari vedinys analogiškai pati-.
Šaltinis:
Thieme 1963, 241
Antraštė:
marti
Straipsnelis:
J. Wackernagel IF, XXXI, 1912, 1913, 255 norėtų kildinti marītusmartītus dėl disimiliacijos. [239] Jis mano, kad ide. *marti- f. išlaikytas lie. kalboje marti- (taip pat kretiečių Βριτο-(Βριτα-)μαρτις).
Šaltinis:
Thieme 1963, 238–239
Antraštė:
martì
Straipsnelis:
Gr. μεῖραξ f. ‘jauna mergina’. […] Gali būti padarytas iš tematinio daiktavardžio (kaip λίθαξ greta λίθος), pvz., *μεῖρος, kurį galima sugretinti su s. i. márya- ‘jaunas vyras, mylimasis’, av. mairya m. *μεῖρος (arba *μεῖρα) turėjo būti išstumti ekspresyvesnio μεῖραξ. S. i., be to, turi vedinį su -ka-, maryaka, kuris būtų nepriklausomas nuo μεῖραξ pagal Frisk s. u.; priešinga nuomonė – Wackernagel-Debrünner II 2, 540. Iranėnai turi mairya- ‘jaunas vyras’, s. persų marīka- ‘asmuo’, žr. Mayrhofer KEWA II, 596–597 bei Benveniste, Institutions, I, 246. Kiti sugretinimai dar labiau abejotini: lie. mergà ar su nuliniu vokalizmu lie. martì, bet gr. Βριτόμαρτες yra abejotinas, plg. s. u. Βριτόμαρτις; pagaliau lo. maritus, žr. Pokorny IEW, 738.
Šaltinis:
Chantraine DEG, III, 678
Antraštė:
marti
Reikšmė:
nuotaka, marti (daughter-in-law)
Straipsnelis:
Anot N. Joklio, alb. shemërë f. [šémərə] ‘antroji žmona, esant gyvai pirmajai; sugyventinė’ (plg. taip pat šeměrk f. ‘compagna di concubinato’) remiasi protoalbanų *sm̥mₑri ‘žmona, sugyventinė, Mitfrau, Mitgattin, Beifrau’, kuris yra kompozitas iš *sm̥- (plg. s. sl. so-, s. i. sa-, sam-, gr. ir t. t.) ir *mₑri (*mari ‘mergina’ variantas (: lo. maritus ‘vedęs vras, sutuoktinis’, s. i. maryak ‘jaunuolis, meilužis’, lie. marti ‘nuotaka, marti (daughter-in-law)’, gr. μεῖραξ ‘mergina’)), plg. dar mërkosh [mərkoš] ‘a husband who practices couvade at the time of his wife’s childbirth’.
Šaltinis:
Moutsos 1983, 170
Antraštė:
marti
Straipsnelis:
žr. vilkė
Šaltinis:
Kortlandt 1997, 159

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas