Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: rasti.

Antraštė:

rasti

Straipsnelis:

Ide. k. žodžiai, reišk. ‘rasti’, atspindi tokias sąv.: ‘gauti’, ‘čiupti’, ‘grėbti’, ‘aptikti’, ‘žinoti’, ‘matyti’ ir pan. Lie. rasti, la. atrast (iš tikrųjų ‘dar kartą rasti’, bet vart. ir ’rasti’), galbūt gimin. s. sl. ob-rěsti ‘rasti’, sŭ-rěsti ‘sutikti’, kilę iš paralelinių šaknies formų *wrēd-, *wrēt-, kurie yra prailginti šaknies *wer-, matomos gr. εὑρίσκω ‘rasti’, variantai. Arba lie. rasti gimin. go. wrātōn ‘eiti, keliauti’, s. isl. rata ‘eiti aplink’.

Šaltinis:

Buck 1949, 766

Antraštė:

ràsti

Straipsnelis:

Baltų kalbų ypatumą sudaro tai, kad atematiniai veiksmažodžiai tam tikru metu sudarė produktyvių formų klasę, į kurią įėjo ir naujadarai, kurių kilmė lieka neaiški. Tačiau yra pagrindas manyti, kad į šią klasę sen. lietuvių kalboje jau neįėjo kai kurie atematiniai veiksmažodžiai, kurių egzistavimą ryt. baltuose rodo latvių tarminiai duomenys. La. atruomu ‘randu, įprantu’, la. trm. atrumu (Endzelīns 1951, c. 725) rodo ankstesniame laikotarpyje buvus atematinį veiksmažodį, atitinkantį lie. rañda, rãdo, ràsti. Paskui Stangą (Stang 1961, c. 67; 1966, c. 313, 347) galima numanyti, kad ryt. baltų formos kilusios iš veiksmažodžio *rad- su *o atliepimu. Tuo tarpu giminiškas veiksmažodis su *e atliepimu yra slov. redíti ‘maitinti’. Šio veiksmažodžio kauzatyvinėm formom senovėje galėjo būti s. sl. родити (: s. sl. родъ, s. r. родъ, Комарович 1960, neabejotinai giminiškas het. ḫardu – ‘palikuonis; proanūkis (?)’ ir kt; dėl etimoligijos žr. Трубачёв 1957, c. 88; 1959, c. 152 – kamienas su pradiniu *H-), la. radît (Mülenbachs-Endzelīns 1927–1929, III, c. 479). Reikšmių ryšį patvirtina ir lie. rasmė̃ ‘derlius’, į ką atkreipė dėmesį Būga (Būga, 1958, I, c. 479). Santykį tarp senojo baltų kamieno *rad-(mai) ir vėlesnio nosinio kamieno, atsispindinčio ir lie. rañda, ir la. (at)ruonu (< *ra-n-d-nuo, Endzelīns 1951, c. 450) paaiškinimas būtų negalininkine jų reikšme.

Šaltinis:

Иванов 1981, 131

Antraštė:

rasti

Straipsnelis:

Stango (Stang, Chr. S. Vergl. Gramm. d. Balt. Spr. 1966, 347) knygoje siūloma lie. rasti etimologija kelia abejonių arba dėl fonologinių priežasčių, arba dėl reikšmės, arba dėl abiejų dalykų iš karto.

Šaltinis:

Mann 1970b, 436

Antraštė:

ràsti

Straipsnelis:

Iš s.-kr. vȑdati ‘vengti’ (Skok III 622 be etim.) ir kt. v. galima rekonstruoti sl. *vъrdati [19] (ar gal *vьrdati), kuris galėtų priklausyti į ide. šaknies *u̯er- ‘suk(io)ti, lenkti’ šeimą įeinančiam kamienui ide. *u̯(e)r-ed- (su praplėstu -d-), plg. semantiškai artimus tos grupės atstovus gr. (ῥοδανός ‘lankstus’) ῥοδάνη ‘ataudai’ – s.-kr. vr̀ndati ‘verpti (didele verpste)’ (pagal Skoką – su įterptine -n-; plg. ir lie. ver̃pti prie gimin. kam. *u̯erp-), go. wratōn ‘klaidžioti’ – le. trm. wardać się ‘slampinėti’, lie. ràsti ‘in-venire’ – slov. vȏrdati ‘naršyti’ (plg. Pokorny 1153).

Šaltinis:

Варбот 1978 (1980), 19–21