Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: narstas, tardyti, atseiti, skabti, aitrus.

Antraštė:

narstas

Reikšmė:

pyktis

Straipsnelis:

žr. nartint

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 400

Antraštė:

nar̃štas

Straipsnelis:

[Kad vakarų slavų kalbose kartais dar ir or, t. y. ъro > aro (taip ir tautosilabinis on > ъno), aiškiai rodo lenkų kalbos pavyzdžiai:] Le. narościć się ‘fruchtbar werden (von der Henne)’ pamatuotas *nъrostъ < *norstъ : lie. nar̃štas ‘das Laichen; Fischlaich’ [317]. Le. mrzost ‘das Laichen’, mroszczyć się ‘laichen’ remiasi sl. daiktavardžiu *nerstъ = lie. ner̃štas ‘das Laichen’. Le. žodžių pradžios m- primena ar yra panašus į č. mrav žodžio pradžios m-, žr. aukščiau.

Šaltinis:

Otrębski 1967c, 317–318

Antraštė:

nar̃štas

Straipsnelis:

[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] lie. nar̃štas = r. нóрост.

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 340

Antraštė:

nar̃štas

Reikšmė:

nerštas

Straipsnelis:

Oset. nœrsyn: nœrst / nœrsun: nœrst ‘išsipūsti, storėti’. Iranėnų *nr̥-, *nar-, ide. *ner-, *əner- ‘gyvybės jėga, galia’ atpažįstamas dar Pamyro n. nar- ‘didelis, galingas’ (sudurtiniuose žodžiuose. Morgenstierne, IIFL II 233), par. nar- ‘būti pajėgiam’, persų hunar, s. persų uvnara-, av. hunara- ‘sugebėjimas; meistriškumas, šlovė’, s. i. sunara- ‘galingas; pilnas gyvenimo jėgų’, sūnr̥ta- ‘gyvenimo jėga’ (-nr̥ta = oset. nard), lo. neriosus ‘stiprus; patvarus; atkaklus; tvirtas’, s. air. nertaim ‘stiprėju’, kimrų nerthu- ‘stiprėti’ ir kt. (Pokorny 765). Čia taip pat priskiriama iranėnų *nar-, ide. *əner- ‘patinas’ ir kt.; žr. nœl. Kažinar atsitiktinis šių baltų-slavų žodžių sąskambis: lie. ner̃šti, išnaršýti ‘išneršti’, nar̃štas, r. нëрст, нерест, нëршиться, нереститься. Plg. nard, narst.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ II 170

Antraštė:

nar̃štas

Straipsnelis:

La. nā̀rsts (visur vartojama) = lie. dial. nar̃štas / la. nārsta (Ulmanio žod.), nārste (Stenderio žod.) ‘nerštas; (paukščių) poravimosi metas’ yra dėsningi veiksmažodžio la. nḕrst, lie. ner̃šti vediniai; plg. variantus be balsių kaitos lie. ner̃štas (rytų, pietų aukštaičiai; bk) / neršta (Krėvės iš Sedos pateikta forma) priklauso baltų ir slavų leksikos sluoksniui. Remiantis visiškais atitikmenimis sl. *nerstъ ir *narstъ (> r. нерест ‘nerštas’, норост ‘varlių kurkulai’; Būga RR II 504-5; Vasmer III 65; Fraenkel 494), reikėtų suponuoti bl.-sl. *neršta m. ir *naršta- m. (plg. Trautamann 197). Pirmykštę vyriškąją giminę paremia ir lie. žodžio baritoninę (2 a. p.) akcentuacija (Illič-Svityč 140). Lie. ir la. ā-kamienė bei la. ē-kamienė formos laikytinos inovacijomis.

Šaltinis:

Stundžia 1994, 25