Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: tada, draugtarnis, moza.

Antraštė:

tadà

Straipsnelis:

žr. kada

Šaltinis:

Hamp 1983a, 176

Antraštė:

tada

Straipsnelis:

žr. kadangi

Šaltinis:

Valeckienė 1979, 133

Antraštė:

tadà

Straipsnelis:

Be tada, kada, šiada ir kt., sutrumpintų tad, kad yra daug kitų variantų (dažnai su postpozicinėmis dalelytėmis ar kitais įvardiniais elementais…): tada-gi, tadà-je-nai, tada-jei-no-s ir kt. …). Pirmasis šių darinių dėmuo yra įvardinis kamienas *to, *qʷo. Dėl antrojo dėmens vieningos nuomonės nėra. Atitinkami tos pačios reikšmės žodžiai yra s. i. tadā́, kadā́, yadā́, s. sl. jeda, su kuriais siejo minėtus lie. darinius dar Brugmanas, Trautmannas, Walde-Pokorny (1930:771), Pokorny (1949: 182), laikydami antrąjį dėmenį parodomą reikšmės įvardiniu kamienu *do/*de (*dō/*dē). […] Daugelyje slavų kalbų šio tipo dariniuose yra formantas -g-, plg. r. тогда, ukr. тогді́ [ir kt.] Bet šalia šių be -g- s.-kr. та̀да̑, slov. táda, tədàj. Su elementu -ga- yra la. tagad ‘dabar’. Dėl to J. Endzelynas (ME 122–123) šio latvių darinio antrąjį dėmenį kartu su slavų minėtų žodžių atitinkančiais dėmenimis sieja su sl. godъ( *to godъ). Lie. darinį tagad Endzelynas duoda iš Miežinio žodyno ir laiko jį latvizmu. Reikia pasakyti, kad lie. kalboje šalia tagad yra variantas su -ga-, bet be elemento -da-, plg. tà-ga-čiuo-s Grg, tà-ga-tė-s ‘taigi, štai’ Ms, tas-ga-tės Als. […] [131] Apskritai galima minėtų žodžių sąsaja ir su *to godъ. Bet kyla sunkumų. Tada bl. kalbose reikėtų galvoti apie elemento -g- iškritimą (tagad- > tada), kas neįtikima, nes variantų be -g- yra kur kas daugiau ir jie išplitę didesniame areale. Antra vertus, vedant sl. minėtas formas iš *to godъ, daug neaiškumų kyla dėl žodžio galo (žr. Фасмер 1973: 68–69 ir liter.). Dėl to šių žodžių kilmės klausimas tebediskutuojamas. Turint galvoje aukščiau iškeltus įvairius sudurtinius darinius iš įvardinių kamienų su dalelytėmis, mūsų supratimu, visai priimtinas tada, kada ir kt. aiškinimas kaip dviejų įvardinių kamienų, t. y. *to + *do, sandūra. Šiuo atveju kartu galima sieti bl., sl. ir i.-ir. panašius darinius. Parodomosios reikšmės įvardinis kamienas *do/*de yra kitose ide. kalbose kaip žodžių sudaromoji postpozicinė dalelytė, plg. gr.: -δε: ὅ-δε, ἥ-δε, τό-δε, lo. -de: quam-de […] Atitinkamo *do/*de bei pailginto kamieno pavyzdžiu yra iškelta ir sl. kalbose, plg. sl. da (conj. ir adv.), r. да́-бви, да́-же, sl. do (praep.) ‘iki’ (Pokorny 1949: 182, Фасмер 1964: 480), kuriems atitinkami lie. adv. do (Kas do per paukštelis) ir priešdėlis da- (žr. Топоров 1975: 343–344), jeigu nėra slavizmai (Mažiulis 1958: 133). Toporovas galutinai įrodo, kad pr. din yra ne kas kita, kaip to paties *do/*de kamieno anaforinis pron. (reikšme ‘jį’) Prūsų kalbos pavyzdžiai leidžia pagrįsčiau rekonstruoti tą patį įvardinį *do/*de kamieną ir lie. sudėtiniuose dariniuose *to-do ir kt. Sl. ir atskirais atvejais lie. bei la. -g- šalia -d- dalelytė -g-. [132] Dalelytė *-go- nagrinėjamo tipo sl., dariniuose bent iš pradžių buvo fakultatyvi. Lie. kalbos dariniuose -d- ir -g- paprastai vienas kitą išskiria. Visa tai rodo, kad nagrinėjamo tipo dariniuose elementai -d- ir -g- nejungtini ir nerekonstruotini į *godъ. Šio tipo darinius sudaro du įvardiniai dėmenys *to ir kt. + *do, *to ir kt. + go arba trys dėmenys. [133]

Šaltinis:

Valeckienė 1979, 131–133

Antraštė:

tadà

Straipsnelis:

Žr. kada.

Šaltinis:

Hamp 1983a, 176

Antraštė:

tada

Straipsnelis:

Dažniau vartojamuose žodžiuose galimi įvairūs nereguliarūs fonetiniai pakitimai, pvz., […] tad < tada […].

Šaltinis:

Mańczak 1994, 96