Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: armuo, prusa.

Rezultatai

Antraštė:: armuõ
Reikšmė:: пашня
Straipsnelis:: Nauja žodžio r. рамень etimologija [41 išn.: Откупщиков Ю. В., О происхождении слов рамень и раменье, Вопросы общего языкознания, 1965, 88–96] susijusi su siejimu su lie. armuõ ‘пашня’ (acc. sg. ar̃menį).
Šaltinis:: Откупщиков 1974, 19

Antraštė:: armuõ
Reikšmė:: arimas (laukas)
Straipsnelis:: Lie. ármenį (acc.) ‘arimas (laukas)’ iš visų slavų kalbų turi atitikmenį tik rusų kalboje – рамень (žr. Откупщиков Ю. В., О происхождении слов рамень и раменье, Вопросы общего языкознания, 1965, 88–96).
Šaltinis:: Откупщиков 1988, 14

Antraštė:: armuõ
Straipsnelis:: Lie. armuõ ← árti (plg. tarm. r. рамень (< *armen-) „miškas prie arimo“, рама „arimas prie miško“, ← (о)рать (<*arti) „dirbti žemę“), taip pat lie. arklỹs semantiniu atžvilgiu visiškai atitinka lo. arāre → armentum ir tai remia lotynų kalbos daiktavardžio kilmę iš minėto veiksmažodžio.
Šaltinis:: Откупщиков 1967b, 126

Antraštė:: armuõ
Reikšmė:: ariamasis žemės sluoksnis
Straipsnelis:: [Aptariamas erdvinis senovės slavų ‘sienos’, ‘ribos’ supratimas.] R. раменье s. reikšme ‘ežia, riba, kraštas’ yra artimas lie. armuõ ‘ariamasis žemės sluoksnis’, kuris skirtingai nuo baltų atitikmenų yra motyvuotas sl. *orati ‘drėksti, braižyti’, artimo su het. ḫarra- ‘smulkinti, trupinti, sumalti’ (plg. Toporovas PE, A-D, 107). Techninio termino *ar- ‘arti’ pavidalas yra vėlesnių laikų, kada pereita prie plūginės žemdirbystės. Gali būti, kad pradinį kamieną su e atspindi sl. *remenь < *ermę, -ene. Senos reikšmės pėdsakai ‘plėšti, draskyti’ išlaiko dariniai su šaknimi рем-, esantys rusų ir bulgarų-makedonų dialektuose, plg. r. ремок, ремьё ‘suplėšyti drabužiai, skudurai’, ремень ‘ariant perverstos žemės sluoksnis; juosta su mišku’, Novgorodo toponimai Ремень, Лесной Ремень, Ремни, bulg., mak. реми́чка ‘ilgas, siauras laukas’ ремче нива ‘lauko juosta’.
Šaltinis:: Куркина 2000, 133

Antraštė:: armuõ
Straipsnelis:: Absoliučioje žodžio galo pozicijoje lietuvių n kamieno nom. sg. armuõ ir r kamieno duktė̃ rodo, kad ide. *-V̄ turėjo duoti cirkumfleksą baltų-slavų prokalbėje, o praes. 1 sg. nešù – akūtą. Tradiciškai n ir r kamienų galūnės rekonstruojamos kaip ide. *-ō̃, *-ē̃ iš *-ō̃n, *-ē̃n, tad nešù gali būti laikomas dėsningu ide. (akūtinio) *-ō refleksu. […] Akūtinis ide. *-ō refleksas gali būti laikomas dėsningu ir manant, kad žodyje armuõ cirkumfleksas įvestas pagal analogiją su vienskiemeniais šuõ, žmuõ, o žodyje duktė̃ – pagal analogiją su ė kamieno žodžių nom. sg. formomis. Kita vertus, Jasanoffo nuomone, ide. *-V̄ davė cirkumfleksą (kaip žodžiuose armuõ, duktė̃), o akūtas atspindi *-Vh (kaip žodyje nešù iš *-oh₂. […] Apibendrinant galima teigti, kad yra dvi galimybės: arba nešù akūtas yra dėsningas *-V̄ refleksas, o armuõ ir duktė̃ cirkumfleksas analoginis, arba armuõ ir duktė̃ cirkumfleksas yra dėsningas *-V̄ refleksas, o nešù atspindi *-Vh. Pastaroji galimybė atrodo patrauklesnė, nes leidžia rekonstruoti galūnes taip, kad baltų ir slavų kalbų medžiaga neprieštarautų kitų indoeuropiečių kalbų duomenims: ide. n kamieno nom. sg. *-ō, r kamieno – *-ē, praes. 1 sg. *-oh.
Šaltinis:: Olander 2009, 114–115