Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: perti, lemtis, balgzti, įkurtuvės, kiaugžti, malna, vaidas, ovytis, trukti.

Antraštė:

per̃ti

Straipsnelis:

[Tarp nostratinių kalbų pavyzdžių su labialiniu p̣ žodžio pradžioje:] 10.18. ide. *per- ‘mušti, pjauti’ (arm. hari ‘aš smogiau’, alb. pres ‘nukrentu, pjaunu’, lie. per̃ti Pok. 818–819) ~ kartv. *p̣ir- ‘tinti dalgį’ (gruzinų pir-, megrel. pir-) ~ semitų-chamitų *pr- ‘nupjauti, sudaužyti’ (akadų parū- ‘nupjauti, kirpti’, parāru ‘sudaužyti’).

Šaltinis:

Иллич-Свитыч 1966 (1968), 341

Antraštė:

per̃ti

Straipsnelis:

Autorius aiškina armėnų kalbos fonetinės sistemos susiformavimą. Žodžio pradžioje ide. priebalsiai prieš balsius armėnų kalboje pakito: ide. *p > arm. h(y) : *pr̥g- > hark-an-em ‘mušti’ (aor. hari; plg. lie. periù, per̃ti ‘mušti šluota maudantis, garinantis’, r. прать, переть).

Šaltinis:

Джаукян 1982, 47

Antraštė:

per̃ti

Straipsnelis:

[Surinkti duomenys liudija, kad tenues ir mediae kaita vykusi tuo laiku, kada skardūs priebalsiai buvę dar aspiruoti:] lie. per̃ti, per̃ia, pė̃rė ‘(mit Badequast) schlagen’, s. sl. pьrati, perą ‘lavare’, r. pratь, peru ‘mit dem Waschbläuel schlagen’: lo. feriō, -īre ‘stossen, hanen, schlagen’ < *bher-.

Šaltinis:

Otrębski 1963a, 19

Antraštė:

per̃ti

Straipsnelis:

[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas, reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi yra tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nerandame. V. žodžio sistemoje Trautmanas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.] peri̯̯ō, perō 'mušu, peru': veiksmažodinę šaknį reikšme 'mušu' liudija arm. harkanem 'mušu' (Lidén, Arm. St. 86 ir toliau). Baltiška daryba (lie. periù, pėriaũ, per̃ti, la. peŕu, pèrt) neatitinka slaviškosios nei praes. kamienu (s. sl. perǫ), nei inf. (s. sl. pьrati. Todėl nėra pakankamai duomenų, kad sulyginę baltų-slavų formas galėtume nustatyti bendrą inovaciją.

Šaltinis:

Safarewicz 1967, 252

Antraštė:

per̃ti

Straipsnelis:

[Arm.] harkanem, aor. hari ‘mušti’; harac ‘žaizda’. [Lit.:] Hübschmann AG I 464; Lidén ASt 86 tt.; Walde-Pokorny II 42; Walde-Hofm. II 288; Pokorny 818 t; Adjarian IV 163. Gretintini s. i. prt-, pr̥tani- ‘kova’, alb. pres ‘nukertu’, lie. periù, periaũ, per̃ti, ‘baden, eig. mit dem Bodequast schlagen’, s. sl perǫ, pьrati ‘mušti, prausti’, s. air. orgaim ‘mušu, žudau’ [...].[...] Arm. aoristo kamieną atitinka bl.-sl. kalbų žodžiai [...].

Šaltinis:

Solta 1960, 257

Antraštė:

per̃ti

Straipsnelis:

[Arm.] harkanem, aor. hari ‘mušti’; harac ‘žaizda’. [Lit.:] Hübschmann AG I 464; Lidén ASt 86 tt.; Walde-Pokorny II 42; Walde-Hofm. II 288; Pokorny 818 t; Adjarian IV 163. Gretintini s. i. prt-, pr̥tani- ‘kova’, alb. pres ‘nukertu’, lie. periù, periaũ, per̃ti, ‘baden, eig. mit dem Bodequast schlagen’, s. sl per̨, pьrati ‘mušti, prausti’, s. air. orgaim ‘mušu, žudau’ [...].[...] Arm. aoristo kamieną atitinka bl.-sl. kalbų žodžiai [...].

Šaltinis:

Solta 1960, 257

Antraštė:

per̃ti

Straipsnelis:

Arm. aor. 3 sg. ehar tikrumą mažina jo morfol. giminystės su praes. harkanem ‘mušti’ (‘strike’) neaiškumas. [...] Įtariu, kad kaitybinis santykis arm. har- : har-k-(ane) maskuoja senesnį derivacinį *pr̥-g- [plg. Solta. G. R., 1960, Die Stellung des Armenischen im Kreise der idg. Sprachen, Wien, p. 257–8, ‘g-Erweiterung’]. Jei giminiškas su lie. per̃ti ‘mit dem Badequast schlagen’, [Hübschmann, H., 1897, Armenische Grammatik, Leipzig, p. 464, Solta 1960, p. 257), s. sl. perǫ, tuomet ehar lengvai matomas kaip *eher ...

Šaltinis:

Barton 1989, 152

Antraštė:

per̃-ti

Reikšmė:

mit dem Badequast schlagen

Straipsnelis:

žr. pirtis

Šaltinis:

Schall 1966, 25–26

Antraštė:

pér̃ti

Straipsnelis:

Pokorny’as (IEW) indų-iranėnų *pr̥t- (plg. s. i. pŕ̥t- ‘mūšis (battle)’, jaun. Av. pərət- ‘id.’) susiejo su veiksmažodine šaknimi *per-, lygindamas su lie. per̃ti / pérti ‘beat, thrash’, s. sl. pĭrati ‘thrash’, arm. ehar ‘struck’.

Šaltinis:

Vijūnas 2009, 122