Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: gardas, kerežytis, apmaudas, glitus.

Rezultatai

Antraštė:: gar̃das
Straipsnelis:: žr. žar̃dis
Šaltinis:: Chantraine DEG IV (2), 1271

Antraštė:: gar̃das
Straipsnelis:: Lie. gar̃das, lie. žárdas, la. zãrds, pr. sardis ‘tvora’, giminiški rum. gard ‘tvora, gyvatvorė’, alb. gardh, garth ir pan. ‘tvora, kliūtis’. Visi šie žodžiai kartu su frygų -gordum, -zordum ‘miestas’, turėtų būti kildinami iš ide. *g̑herdh-, *g̑hordho-s- ‘aptvaras’, o gr. μορθίς, lo. hortus < ide. *ghor-to; germ. žodžiai: s. ang. geard (> ang. yard ‘kiemas’), s. isl. garðr ‘tvora, aptvaras’, s. v. a. garto ‘gardas’ ir t. t. Sl. *gordъ, kurio tęsiniai yra s. sl. gradъ ‘miestas, sodas’, č. hrad ‘tvirtovė’, r. gorod ‘miestas’ ir kt., taigi slavų *gordъ neturėjo reikšmės ‘gardas, tvora’, kuri būdinga germanų, baltų, rum., albanų ir kitoms kalboms.
Šaltinis:: Rădulescu 1981, 38–39

Antraštė:: gar̃das
Straipsnelis:: [Iš visų rumuniškų žodžių, su didesne ar mažesne tikimybe priskiriamų rumunų kalbos dakiškam substratui, mes pasirinkome žodžius, turinčius paraleles slavų (kartais ir baltų (suprantama) ir kitose ide., pirmiausia albanų) kalbose. Daliai šių žodžių kai kurie tyrinėtojai priskyrė s. slavų (s. bulgarų) įtaką rumunų kalbai, nors iš pat pradžių jie pripažino fonetinius (iš dalies ir semantinius) tokios interpretacijos sunkumus.] Rum. gard ‘užtvaras, aptvaras’, trm. gard, arum. gárdu tiesiogiai atitinka alb. gardh (DA II, I 227; Rosetti 342–343, 613–615; Poghirc 341; Russu 159–161), frigų -gordum ‘miestas’ (Mane-gordum ‘Manesos miestas’), go. gards ‘namas’, lie. gar̃das, [290] prasl. gordъ ir kt. (žr. Pokorny IEW 444; Berneker SEW I 230–231; Фасмер ЭСРЯ I 443; БЕР I 271; Sławski I 354; Fraenkel LEW 135–136; Meyer EW, 119–120). Tokiu būdu galima aiškinti ir kaip trakų-dakų žodžio tęsinį (< ide. *ghordhos). Šią išvadą paremia ir archajinė rum. žodžio reikšmė (‘tvora’), taip pat ir tas faktas, kad kiti žodžiai padaryti iš prasl. *gordъ kaip tik ir rodo sklandžiųjų kaitą: grajd (< s. sl. ГРАЖДЬ), grădină (plg. bulg. градина). Labai įdomi yra rum. veiksmažodžio a grădi (retai), a in-grădi ‘aptverti’ padėtis, kuris visiškai patikimai paaiškinamas iš s. sl. ГРАДИТИ (DA II, I 691–692; Cioranescu, Nr. 4419; plg. ir (dezgrădĭ), tačiau kalbėtojų siejamas su grad. Tai patvirtina megl. angărdés ‘užtveriu’, kas leidžia mums postuluoti ir dakų-rum. *ingădesc, ant kurios guli nauja forma iš s. sl., sutampantis reikšme ir labai artima forma. Vis dėlto pora gard-(în)grádi yra vienas iš dviejų rumunų žodžių suartėjimo pavyzdžių, tačiau abiejų žodžių yra tas pat ide. šaltinis. Tokiu būdu turime vadinamosios etimologijos pliuralizmo (etimologie multiplă akad. A. Gauro terminas) atvejis.
Šaltinis:: Михаила 1974, 291–292

Antraštė:: gar̃das
Straipsnelis:: [Rec.: Ponto-Baltica, I 1981] Iš perspektyvesnių Radulescu gretinimų [dakų-rumunų ir baltų kalbų] būtų galima paminėti (kai kurie jų pateikti ir kitų kalbininkų): dakų rumunų […] gard ‘aptvėrimas, aptverta vieta; tvora’ : lie. gar̃das.
Šaltinis:: Stundžia 1985, 92

Antraštė:: gar̃das
Reikšmė:: užtvara (galvijams)
Straipsnelis:: [Straipsnyje apžvelgiami kentum elementai slavų kalbose. Remiamasi rekonstruota bendrąja slavų forma ir įvairių kalbų pavyzdžiais.] *gōrdъ // *zórdъ ‘įtvirtinta gyvenvietė’ // ‘medinės konstrukcijos rūšis’ [...]; panašus santykis tarp kentum ir satəm formų baltų kalbose: lie. gar̃das ‘užtvara (galvijams)’ : žárdas ‘medinės konstrukcijos rūšis’, la. zãrds ‘t. p.’, pr. sardis ‘arklių aptvaras’. Kentum formą su istorine reikšme ‘pilis’, ‘miestas’ patvirtina visos slavų kalbos, pvz., s. bažn. sl. gradъ, r. górod, le. gród etc., tuo tarpu satəm forma yra žinoma tiktai rytų slavų plote (r., br.) Satəm formos pagrindinė reikšmė ‘medinė konstrukcija’ ir jos akūtinė intonacija (bl.-sl. žárda-; tikriausiai tai senosios vr̥ddhi konstrukcija) rodo šios archajiškumą. Bl.-sl. gar̃da, lyginant su auksčiau išdėstytomis, turėtų būti interpretuojama kaip bl.-sl. žodyno jaunesnis elementas, pasiskolintas iš kentum dialekto. Čia pažymėtinas reikšmių skirtumas tarp lie. gar̃das ‘aptvaras’ ir sl. *gordъ ‘pilis, miestas’, [57] kuris rodo dviejų etnolingvistinių grupių kultūrinio išsivystymo skirtumą. Aukščiau nurodyti žodžiai turi aiškius ide. atitikmenis (plg. Pokorny IEW 444 *g̑herdh- // *gherdh- ‘apimti, aptverti tvora, (ap)juosti’). Artimiausias yra go gards ‘namas’, alb. garth-, -dhi ‘tvora’ ≤ *ghordho-, taip pat kentuminė forma – frygų -gordum // -zordum (Manegordum // Manezordum). [58]
Šaltinis:: Gołąb 1972, 57–58

Antraštė:

gar̃das

Reikšmė:

aptvaras

Straipsnelis:

Prasl. gordъ. S. sl. градъ, bulg. градът s.-kr. грȃд, slov. grad, r. город, č. hrad, le. gród. Parastai siejama su lie. gar̃das ‘aptvaras’, go. gards ‘namas’ ir kt.

Šaltinis:

Мартынов 1968, 164

Antraštė:

gar̃das

Reikšmė:

pinučių tvora, žiogris

Straipsnelis:

Praslavų kalboje buvo vartojami trys aptvaro pavadinimai: gordъ, plotъ, tynъ. Prasl. gordъ yra ide. aptvaro pavadinimas, plg. s. sl. градъ ‘miestas, sodas’, s. r. город, bulg. град ‘miestas’, s.-kr. грȃд ‘tvirtovė’, lie. gar̃das ‘pinučių tvora, žiogris’, s. isl. gardr ‘užtvaras’, gr. χόρτος ‘aptverta vieta’.

Šaltinis:

Мартынов 1963, 149

Antraštė:

gar̃das

Straipsnelis:

Ide. tyrėjai mėgino surasti lo. urbs giminaičių kitose ide. kalbose. Bet tie, kuriuos surado, negali būti siejami įtikinamai tiek dėl fonologinių, tiek dėl semantinių dalykų. […] Georgievas aiškina lo. urbs kilmę iš praide. *g̑hordh-o-s tokiu būdu: […] *g̑hordh-o-s/-i-s > *hurbis > *urbs. Georgievas [IF 56 1938 199–200] neatrodo sutrikęs, kad lotynų kalboje kažkur dingo pradinis /h/. […] Taigi, jis tiki, kad galima iš ide. *g̑hordh-o-s išvesti tiek lo. urbs, tiek sl. gradъ. […] Georgievas vardija giminaičius: [daug įvairių kalbų pavyzdžių] ir lie. gar̃das. Dėl lie. gar̃dis ‘užtvara, pinučiai’, žar̃dis (žar̃das), pr. sardis ‘tvora’ jis siūlo šalia ide. *g̑hordh-o-s rekonstruoti kitą praformą: ide. *g̑hordh-is. Georgievo nuomonė turi daugiau negu keletą fonologinių nesuderinamumų.

Šaltinis:

Volpe 1988, 196

Antraštė:

gar̃das

Straipsnelis:

Lie. gar̃das sietinas su s. sl. gradъ ‘pilis, miestas, sodas’, r. город ‘miestas’, skr. gr̥háḥ ‘namas’, alb. garth ‘gyvatvorė’, la. gards ‘ein Verschlag am oder im Stalle’. La. gards greičiausiai lie. skolinys.

Šaltinis:

Sabaliauskas 1970b, 17

Antraštė:

gar̃das

Straipsnelis:

[Rekonstruojama s. alb. leksika, atitinkanti baltų kalbų žodžius.] S. alb. *gardas > n. alb. gardh m. ‘pinučiai’. Plg. lie. gardas […] ir slavų, germanų atitikmenis.

Šaltinis:

Десницкая 1983, 19

Antraštė:

gar̃das

Straipsnelis:

Dėl r įtakos d pakito į dh (= đ), kai jis betarpiškai buvo prieš d, t. y. rd > rdh. Alb. garth, gardhi ‘statinių tvora, aptvaras’ (neginčijamai paveldėtas žodis, plg. Jokl, Slavia, XIII, 297t.), s. sl. gradъ ‘siena’, lie. gar̃das.

Šaltinis:

Cimochowski 1950, 246

Antraštė:

gar̃das

Straipsnelis:

žr. gardinỹs

Šaltinis:

Palionis 1961, 249

Antraštė:

gar̃das

Reikšmė:

atitverta tvarto dalis, aptvaras gyvuliams

Straipsnelis:

La. gãrds / gar̂da (Pietų Kuršo patarmės), gārda (Vidžemės sėliškosios patarmės) ‘pertvara penimiems gyvuliams, ypač kiaulėms’; lie. gar̃das ‘atitverta tvarto dalis, aptvaras gyvuliams’ priklauso ide. leksikos sluoksniui. Remiantis atitikmenimis slavų ir germanų kalbose (sl. *gordъ / *gorda > s.-kr. grâd m., f.; le. gród, r. город, dial. горóда ‘tvora, užtvara’ etc.; go. gards ‘namas’, garda ‘tvartas’, s. isl. gardr ‘tvora...’; Vasmer I 443; ESSJ 37-8; Būga RR II 267; Fraenkel 135-6), manytina, kad abi formos yra senovinės. Galbūt senoviškesnė ŏ-kamienė, plg. Trautmanno (bl.-sl. *garda- m.) ir Pokorny‘o (ide. *ghordhŏs „aptvaras, aptverta vieta“) rekonstrukcijas.

Šaltinis:

Stundžia 1994, 14-15, 18–19

Antraštė:

gar̃das

Straipsnelis:

Lietuvių ir slavų kalbų priegaidžių santykis (remiantis Fortunatovu ir Torbiörnsson 1894): […] II. Praslavų krintančioji priegaidė atitinka lietuvių kylančiąją: […] r. górod, s.-kr. grȃd, č. hrad : lie. gar̃das (4) […].

Šaltinis:

Poljakov 1996b, 165

Antraštė:

gar̃das

Straipsnelis:

[Aptariama medžiaga, rodanti baltų ir slavų skolinimąsi iš nepaliudytos „temematų“ kalbos, kaip pasiūlė G. Holzer, Entlehnungen aus einer bisher unbekannten indogermanischen Sprache im Urslavischen und Urbaltischen, Viena: Akademie der Wissenschaften, 1989.] Sl. *krotъ ‘gezähmt’ (dariniuose) < *kroto- < *ghrdho-, go. garda ‘Hürde, Viehhof’, lie. gar̃das ‘Pferch’, s. sl. ograda. Ši etimologija yra geresnė negu sieti su gr. krotéō ‘schlage’, krátos ‘Stärke’.

Šaltinis:

Kortlandt 2004, 254

Antraštė:

gar̃das

Straipsnelis:

[Aptariami netaisyklingi slavų ir baltų kalbų fonologiniai atitikmenys, rodantys kontaktus su kitomis mažiau ar daugiau artimomis ide. tarmėmis.] Gutturalwechsel atvejus galima paaiškinti kaip perimtus iš centum arba pra-satəm tarmių: sl. gordŭ ‘(fortified) city’, ru. gorod, lie. gar̃das ‘pen’, bet ru. ozoród ‘rack’, lie. žar̃das ‘rack; fence’, pr. sardis ‘fence’. Ide. *g̑ʰerdʰ-, plg. s. i. gr̥há- (< *gr̥dʰá-) ‘dwelling’, alb. gardh ‘fortified place’, go. gards ‘house’, s. ang. geard ‘yard’.

Šaltinis:

Andersen 2003, 54–58

Antraštė:

gar̃das

Reikšmė:

perch

Straipsnelis:

[Ginama teorija, kad kai kurie slavų kalbų žodžiai su ide. palatalinių priebalsių kentuminiu atspindžiu yra keltų skoliniai.] Sl. *gard- ʻfortified, fenced-in settlementʼ : rus. gorod, sr.-kr. grad ʻfortified cityʼ, le. gród, č. hrád ʻcastleʼ šalia rus., brus. ozorod ʻrack, kind of wooden constructionʼ, lie. gar̃das ʻperchʼ, gardìs ʻfenceʼ šalia lie. žárdas ʻwooden constructionʼ, go. bigaírdan ʻfence inʼ, galų gortia ʻenclosureʼ, s. air. gort ʻfield of battleʼ, kimrų garth ʻfield, enclosureʼ, bretonų garid ʻbalustradeʼ, air. garda ʻguardʼ, protokeltų *gorto- (Schrijver 1995: 147).

Šaltinis:

Gvozdanović 2009, 36

Antraštė:

gar̃das

Reikšmė:

fenced space

Straipsnelis:

[Aptariamas ‘Weise dėsnis’, pagal kurį ide. sprogstamieji palataliniai priebalsiai sanskrite prarado palatalizaciją prieš *r, bet ne prieš *l:] s. i. gr̥há- ‘house’, n. Av. gərəδa- ‘dwelling of Daēuuic creatures’ < *gʰrdʰó-, plg. lie. gar̃das ‘fenced space’, s. sl. gradъ ‘city’ < *gʰordʰo-.

Šaltinis:

Kloekhorst 2011, 264

Antraštė:

gar̃das

Reikšmė:

Pferch

Straipsnelis:

Germ. *g̱arđ-a- (plg. s. isl. garðr ‘Zaun, befestiger Ort, Hof, Garten’, s. ang. geard ‘Hof, Einschließung, Hecke’, s. saksų gard ‘Feld’, s. v. a. gart ‘Kreis, Garten’) < *gʰórdʰ-o-, kuris lygintinas su lie. gar̃das ‘Pferch’, s. sl. gradъ ‘Burg, Stadt’, alb. gardh ‘Zaun, Hecke’, taip pat su nuliniu laipsniu s. i. gr̥há- ‘Haus’, tačiau taip pat galėtų kilti iš ide. *gʰor-tó- (plg. gr. χόρτος ‘eingefriedeter Raum, Hof’, lo. hortus ‘Garten’). Jei gotų i-kamienas gards ‘Haus(wesen), Familie; Hof, Prätorium; Platz vor dem Hofe’ yra paveldėtas, jis galėtų kilti iš akrostatinio tipo.

Šaltinis:

Casaretto 2004, 179

Antraštė:

gar̃das

Reikšmė:

Umzäunung, Pferch

Straipsnelis:

[Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *k : *kʷ, o *k̑ atsirado iš *k palataliniame kontekste.] Tai remia atvejai su variantais *k ~*k̑, pvz.: lie. gar̃das ‘Umzäunung, Pferch’, s. sl. gradъ ‘Stadt, Burg’, alb. gardh ‘Zaun, Hecke’, s. i. gr̥há- ‘Haus, Anwesen’, n. Av. gərəδa- ‘Behausung (von Dämonen)’ : lie. žárdas, la. zãrds ‘Gestell (zum Trocknen), Pferch’, r. trm. (o)zoród ‘Schober, eingehegter Platz’ < ide. *gʰórdʰ- / *g̑ʰérdʰ-.

Šaltinis:

Lipp 2009a, 14–15

Antraštė:

gardas

Straipsnelis:

[Pristatant sutartinius slavų prokalbės formų rašybos dalykus, minimi kai kurie baltų ir slavų kalbų leksikos atitikmenys.] Sl. *gVrd- (plg. lie. gardas, s. sl. gradŭ, r. город, č. hrad).

Šaltinis:

Orr 2000b, 7