Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: uoga.

Rezultatai

Antraštė:: úoga
Straipsnelis:: Autorius aiškina armėnų kalbos fonetinės sistemos susidarymą. Dėl ide. palatalizuotų fonemų antrinės palatalizacijos atsiranda tiktai liežuvio priešakinės afrikatos: *ghi̯ > ̌; *gi̯ > č; ki̯ > čʿ. Ide. *gi̯ > armėnų č: *əgi̯e- > ačem ‘augu’, galbūt ir y-ač-ax ‘dažnai’ (plg. lie. úoga, r. ягода).
Šaltinis:: Джаукян 1982, 58

Antraštė:: úoga
Straipsnelis:: Gr. ὄα < *oiu̯ā tiksli paralelė lo. ūva ‘vynuogių kekė’ (Walde-Hofmann II, 849); tai visais atžvilgiais įtikinamiau, nei kildinti ūva iš *ūgʷ-, esą, apofoniškai santykiaujančios su *ō(u)gʷ-, iš kurio lie. úoga ir pan. [Kretschmer P., Einleitung in die Geschichte der griechischen Sprache, Göttingen, 1986; plg. Ernout-Meillet³ II, 1340].
Šaltinis:: Орел 1985 (1988)b, 33

Antraštė:: úoga
Straipsnelis:: Pirminis toch. A, B lyties oko ‘vaisius, vaisiai’ vokalizmas neaiškus. Lidenas (žr. Lidén, Stud. z. toch. Sprachgesch., 34, tačiau ne iš ā kaip spėja Lidenas) yra ko gero teisus siūlydamas toch. oko sieti su lie. úoga ‘krūmų ar medžių išauginami vaisiai’, bžn. sl. agoda, jagoda ‘vaisius’, go. akran ‘nenurinkti vaisiai’, etc. (Walde-Pokorny I 173 t.).
Šaltinis:: Lane 1967a, 17

Antraštė:: uoga
Straipsnelis:: Dėl kaitos gʷ : ug, kuri indoeuropiečių kalbose buvo nereta, ir dėl kontaminacijos atsirado garsų grupė ugʷ. Ji randama, be kitų atvejų, dviejuose lotyniškuose žodžiuose: ūva arba uva (vulgar.) f. ‘vynuogė’ šalia lie. úoga f. ‘Beere’ ir s. sl. (j)agoda ‘uoga, vaisius’. Pirmykštė forma veikiausiai buvo *ō(u)gʷ-ā. Slavų žodis yra senas kolektyvinis su sufiksu -d-, plg. č. jehněda f. ‘kačiukai’. […]
Šaltinis:: Otrębski 1971a, 34

Antraštė:: úoga
Straipsnelis:: Lie. úoga, la. uôga tiksliai slavų k. atliepia s. sl. *aga, *jaga, išlaikytą tik sudėt. ž. vin-jaga ‘figa’, kiti s. sl. ž. yra su priesaga -oda, plg. le. jagoda, slov. jágoda, s.-kr. jȁgoda, r. ягода, s. sl. agoda.
Šaltinis:: SłPr I, 152

Antraštė:: úogos
Straipsnelis:: -us iš *ās galėtų būti ir žodžio pr. wora-go-wus E 389 ‘vynuogė’ atveju, l. °wogus, plg. lie. úogos f. pl. ‘Beeren’.
Šaltinis:: Smoczyński 1989b, 311

Antraštė:: úoga
Straipsnelis:: Kaip yra nustatyta, ilgasis balsis yra lie. úoga ir sl. *agoda (r. jágoda ‘uoga’, s.-kr. jȁgoda ‘braškė, žemuogė, uoga’), tai gali būti aiškinama kaip analogija ar kitaip.
Šaltinis:: Derksen 2002, 8

Antraštė:: úoga
Reikšmė:: Beere
Straipsnelis:: Išskirtiniai europinio-indoeuropietiškojo sluoksnio baltų(-slavų) lotynų kalbų leksiniai sutapimai (abejotinas ar klaidingas paraleles palieku nuošalyje): lo. ūva ‘vynuogė’: lie. úoga ‘Beere’, toliau s. sl. vin-jaga ‘vynuogė’, jagoda ‘uoga’ (gal ši paralelė priklauso „prosanskritiniam“ sutapimų sluoksniui?) [ir kt.].
Šaltinis:: Pisani 1968, 14

Antraštė:: úoga
Straipsnelis:: Pasak R. Antillos (Proto-Indo-European *aǵ-, Amsterdam, Benjamins, spausdinamas), lie. úoga ‘berry, cherry’, r. ягода ‘berry’ kilo iš *ōg- ir veikiausiai turi pailgintąjį laipsnį iš ide. šaknies *ag̑-.
Šaltinis:: Orr 2000a, 310–311

Antraštė:: úoga
Straipsnelis:: R. Eckertas savo monografijoje „Studien zur Sprache der lettischen Volkslieder“ aptardamas lie. úoga, la. oga ir s. sl. *agoda: r., br. jagoda, ukr. jahoda, le. jagoda kilmę (p. 134) ir remdamasis slavų kalbų etimologiniu žodynu, teigia: „Ursl. *agoda ist eine Ableitung mit Hilfe des Suffixes -oda von *aga-, das genau užbalt. *ogā entspricht“. Lie. úoga, la. oga leidžia rekonstruoti baltų *ogā́, o ne *ogā. Be motyvuotų komentarų slavistų etimologija *ogā laikytina nekorektiška.
Šaltinis:: Rosinas 2007, 306

Antraštė:: úoga
Reikšmė:: Beere
Straipsnelis:: Germ. *ƀas-ja-/*ƀaz-ja- ‘Beere’ (plg. go. weina-basi* ‘Weinbeere’, s. isl. ber, s. saksų, s. v. a. beri ‘Beere, Weintraube’, v. v. ž. bēseke, v. ol. bes, besie ‘Beere’) neturi aiškios etimologijos. Kluge-Seeboldas, EWD, 2002²⁴, 100 lygina su lie. úoga ‘Beere’, lo. ūva ‘Traube’. Germ. *ƀas- kiltų iš *(o)gʷʰos-.
Šaltinis:: Casaretto 2004, 133