Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: irti.

Antraštė:

ìrti

Reikšmė:

auseinanderfallen

Straipsnelis:

žr. narta

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 183

Antraštė:

iriù

Straipsnelis:

žr. irklas

Šaltinis:

Vendryes LEJA, r1–r2

Antraštė:

irti

Straipsnelis:

žr. irklas

Šaltinis:

Buck 1949, 732

Antraštė:

ìrti

Straipsnelis:

Gr. ἐρέτης ‘irkluotojas’, ἐρέσσω ‘irtis’. [367] Galime atstatyti ide. šaknį *erə ‘irkluoti’: ἐρέ-της su artima priesaga atliepia s. i. ari-tar-. Egzistuoja veiksmažodiniai kamienai: galbūt gr. mikėnų eree, lie. iriù, ìrti. Su kamienu *rō- germ.: s. isl. rōa; keltų: s. air. imb-rā ‘irtis’. Įrankio pavadinimas ἐρε-τμόν yra sudarytas su kita priesaga negu s. i. ari-tr-a. Lo. rē-mus padarytas iš ē kamieno: *rē- iš *(ə)r-eə₁-. Žr. Pokorny 338.

Šaltinis:

Chantraine DEG II, 368

Antraštė:

ìrti

Reikšmė:

į dalis, griūti, byrėti

Straipsnelis:

Patikimiausias dalykas yra V. Macheko (žr. ArOr 1949, XVII 2, 132–133) siūlymas het. harra- ‘smulkinti, trinti, naikinti, mušti, pliekti, sugadinti, sugriauti’; med. ‘sugesti, prapulti, go to waste’ [135] lyginti su s. sl. oriti, r. raz-orit\' ‘sunaikinti, sugriauti’. Vaillant’o ir Polome’s (Vaillant, Revue des études slaves 1950, XXVI, 141; Polome, Language1952, XXVIII, 455) samprotavimai yra nepagrįsti, kad lie. ìrti ‘skaidytis į dalis, griūti, byrėti’ (plg. causative ardýti ‘atskirti’) rodo, jog čia šaknyje turime reikalo su laringalu ir Macheko gretinimas esąs nepriimtinas.

Šaltinis:

Puhvel HED III, 135–136

Antraštė:

ìrti

Reikšmė:

atsiskirti, griūti

Straipsnelis:

Toch. B yā̆re ‘žvyras, žemės, akmenų krūva’ su perl. sg. yāresa. Šis daiktavardis skaidosi į intensyvumo priešdėlį y- ir -āre (> -are); plg. giminiškus žodžius: lie. yrù, ìrti ‘atsiskirti, griūti’, s. sl. oriti ‘ištirpti, nutraukti, suardyti, griauti’, s. i. ár-mas (pl.) ‘nuolauža, griuvėsiai’. Dėl semantinės raidos plg. toch. A tras ‘t. p.’ kaip ir B yā̆re < ide. *der- ir t. t. ‘skaldyti ir t. t.’. Žr. jau Van Windekens Lexique, 1941, 166 ir Orbis 1971, XX, 448 (kur aš atmetu Naerto hipotezę, pagal kurią tai skolinys iš Uralo kalbų).

Šaltinis:

Windekens 1976, 589

Antraštė:

ìrti

Straipsnelis:

Pr. artwes E. 413 ‘schifreise’ (t. y. ‘Kriegsfahrt zu Wasser’) : lie. ìrti, la. ir̃t, s. i. aritra-, gr. ἐρετμός ‘irklas’ ir kt. žr. Walde-Pokorny I, 143.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 178

Antraštė:

ìrti

Straipsnelis:

Pr. artwes ‘plaukiojimas laivu’ šaknis lyginama su lie. ìrti, la. ir̃t (plg. lie. ìrklas, la. ir̃kls), ide. *erə-, *rē-, *er(e)-, žr. Pokorny IEW, 338: s. i. arítra-, áritra-, aritár-, gr. ἐρέτης (*ἐρετήρ, plg. ’Ερέτρια), lo. rēmus, s. iran. rā ‘valdyti’, imb-rā; s. isl. rōa, s. ang. rōwan, s. v. a. ruodar, s. isl. rōþr (u-kam.: *rōþru-) ir pan. Šie atitikmenys, kaip ir kitos šios eilės paralelės (plg. lie. irtojas, ìrtojis : artójas, artójis; ìrklininkas : arkliniñkas, ìrklas : árklas ir pan.), dėl semantinio ryšio ‘irklas’ – ‘žagrė’ leidžia daryti išvadą, kad artwes šaknis siejasi su tokių žodžių kaip artoys šaknimi.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 108

Antraštė:

ìrti

Reikšmė:

irkluoti, rudern

Straipsnelis:

Germ. rō-ā- ‘irkluoti, rudern’ (s. isl. róa ‘irkluoti’, [381] s. ang. rōwan ‘irkluoti, plaukti’, v. ang. rowen, n. ang. row) yra pamatuota ir vakarinių kaimynų kalbose užfiksuota šaknimi rē- / rō- ‘irkluoti’, plg. lo. rēmus, -ī ‘irkluotojas’ (remiantis tokiais pavyzdžiais kaip resmon prolytė rekonstruojama *re-smo-), s. air. raid ‘irkluoja’ (hiatinis veiksmažodis su reduplikuotu s-praet.). Pirmykšte forma postuluojama er- ‘irkluoti’ užfiksuota lie. iriù, ìrti, ýriau ‘irkluoti’, gr. ἐρέτης ‘irkluotojas’, s. i. aritā́ ‘irkluotojas’, arítram ‘irklas’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 381–382

Antraštė:

ìrti

Reikšmė:

ištirpti, atsiskirti

Straipsnelis:

Toch. B yā̆re ‘žvyras, žvirgždas, Kies, Geröll’ susideda iš intensyvinio priešdėlio y- ir iš -ā̆re (ā > a dėl kirčio perkėlimo tam tikrose formose); mano darbe Lexique, 166 buvo sugretintas su lie. yrù, ìrti ‘ištirpti, atsiskirti’. Čia reikia dar pridėti s. sl. oriti ‘tirpti, apversti, ardyti’, s. i. ár-mās (pl.) ‘nuolaužos, griuvėsiai’. Toch. B -ā̆re kilo iš ide. *ōro-s (nom. sg.). Ši y-ā̆re analizė leistų suprasti y- (kuris mano darbe Lexique liko nepaaiškintas). Antra, ši interpretacija įpareigoja atmesti Naerto, Orbis, XIV, 542 paskelbtą aiškinimą, kad tai esąs skolinys iš Uralo kalbų.

Šaltinis:

Windekens 1971, 448

Antraštė:

ìrti

Reikšmė:

auseinanderfallen

Straipsnelis:

*nartā lytyje lie. nartà (4) ‘Gewicht zum Fischnetz’ : nérti ir nìrti ‘eintauchen’. Vaillant, III, 188 ir 415 t. skiria n- prie prepozicinių afiksų (preverbų) ir identifikuoja šią šaknį su ta, kurią turi lie. ìrti ‘auseinanderfallen’, sl. oriti ‘niederschlagen’ (‘sumušti’) (kurią jis dar įžiūri gr. ἀραρίσκω ‘prijungiu’, tai turėtų būti atmesta tiek dėl semantikos, tiek dėl *h₂er- laringalo neturėjimo).

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 183

Antraštė:

ìrti

Straipsnelis:

Gausesni slovėnų kalboje pavyzdžiai, kai greta bendraslaviško ablauto laipsnio esama ir kitų – su baltiškomis paralelėmis. Kaip pavyzdį galima paminėti slov. dial. jerȋna ‘sumaišytas su žeme smėlis’ greta jêrič ‘skiedra’, jêrčje ‘pjuvenos’. [15] Tai sutampa su lie. ìrti, erdė́ti ‘раздробить, распасть’, la. ȩ̄̀rst ‘раздробить’, ir̃t ‘распороть’. Bendraslav. oriti, raz-oriti, ob-oriti gretinami su lie. ardýti, la. ā̀rdīt ‘пастопить, раздробить, пазорвать’ (Trautmann BSW, 12; Meillet MSL, IX, 143 ir t. t.). Pažymėtina, kad serbų-kroatų rytuose, „в Височской нахии“ir prie upės „Колубара“ pasirodo mikrotoponimai Jerinica, Jerinjak, Jerinjača, kuriems mes iki šiol negalėjom rasti atitinkamų apeliatyvų.

Šaltinis:

Безлай 1977, 15–16

Antraštė:

ìrti

Reikšmė:

to separate = skirti(s) ir kt.

Straipsnelis:

Hieroglifinė luv. turi irha- ‘border’ = ‘siena; riba’, het. arhā-, erhā- ‘border, boundary’ = ‘t. p.’. Aiškus giminaitis yra lo. ōra ‘border, rim, limit’ = ‘siena, kraštas, riba’. Šaknis turėtų būti rekonstruojama *(h₁)erH₂/₃-, dėl pirminio veiksmažodžio plg. galbūt lie. ìrti ‘to separate’ = ‘skirti(s) ir kt.’

Šaltinis:

Kimball 1992, 89

Antraštė:

ìrti

Reikšmė:

skaidytis, griūti, trupėti, byrėti; silpnėti, blogėti, glebti, tižti; krikti, nykti

Straipsnelis:

Enchiridione pr. gurīns ‘vargingas (varganas, vargšas)’ atstoja germ. *arma- ‘vargingas, skurdus, menkas’ išlikęs germanų kalbose, plg. s. v. a. arm ‘vargšas, beturtis, skurdus; varganas, nusikamavęs; menkas, nusižeminęs’ bei pan. reikšmės s. ang. earm, s. isl. armr ir kt. H. Beck, K. Strunk (Hrsg.), Fs. Eggers, 1972, 18–41) minėtos šaknies ir priesagos (ide.) -mo- vedinį mini šalia pirminio veiksmažodžio lie. ìrti (ỹra/ìrsta) ‘skaidytis, griūti, trupėti, byrėti; silpnėti, blogėti, glebti, tižti; krikti, nykti’. Pastarasis įprastai priskiriamas prie ide. *er(ə)- ‘gurus, irus, purus; gur(in)ti; irti, ardyti’ (Pokorny 322 t., Fraenkel 15 t.; Фасмер III 152 t; Bezlaj II 236; Mayrhofer I 51 t., 123; Frisk I 557). Plg. la. ir̃t ‘t. p.’; lie. ardýti ‘griauti, versti; draskyti, rausti; į dalis skirstyti, narstyti’, érdėti ‘irinėti, ardytis’, la. ā̀rdît/ ãrdît ‘t. p.’, trm. ḕ̦rds ‘purus, irus’ ir kt., sl. (kauzat.) oriti ‘ardyti, versti, griauti’ (bulg. о́ря ‘griaunu’, s.-kr. obòriti ‘(iš)versti, pargriauti’, r. разори́ть ‘sugriauti, išdraskyti, išardyti, nuniokoti; nuskurdinti, suvarginti, susmukdyti’ ir kt.), dar s. i. ármāḥ (pl.) ‘griuvėsiai’, gr. ἐρῆμος ‘vienišas miestas, paliktas; netekęs, neturintis, dykas’ ir kt.

Šaltinis:

Urbutis 1997b, 240

Antraštė:

ìrti

Straipsnelis:

Het. pret. vns. 3 as. arraraš, su antriniu abliautu dgs. 3 as. arrirranzi < iterat. *h₁erh₁-h₁e/orh₁- ‘kratzen’ ~ lie. yrù (įrù, iñra), ìrė, ìrti ‘auseinanderfallen’.

Šaltinis:

Tremblay 2009, 486

Antraštė:

ìrti

Straipsnelis:

Dažna aiškiai etimologizuojama ide. šaknis neturi atitikmenų slavų kalbose. Pvz., ide. **H₁reH₁- ‘irti’: s. i. arítra- etc. […]; lie. iriù : ìrti, la. ir̃t < **H₁r̥H₁-, lie. ìrklas, la. ir̃kls < **H₁r̥H₁-tlo-, pr. artwes pl. ‘Schiffreise’ < **H₁o/erH₁-tu- [ir kiti ide. kalbų pavyzdžiai, cituojami iš Pokorny IEW; Fraenkel LEW; LIV; Hamp 1998 [in Colloquium Pruthenicum Secundum]]. […] Toporovas (1975, I: 108) pastebi, kad pr. artwes tiksliai atitinka lie. artùvės ‘arimo laikas (doba orby)’, plg. r. borozdit́ more ‘vagoti jūrą’. Minėtinas čia ne tik funkcinis dviejų veiksmų panašumas, bet ir susidariusi šaknų *H₁reH₁- ‘irti’ ir **H₂erH₂- ‘arti’ (LIV 272) kvazihomonimija baltų kalbose. Atitinkamai ankstesnių sl. žodžių, žymėjusių ‘arklą’ ir ‘irklą’, formalus bei funkcinis panašumas galėjo nulemti vienos iš šaknų eliminaciją.

Šaltinis:

Blažek 2009, 47–48

Antraštė:

ìrti

Reikšmė:

pruć się, rozkładać się

Straipsnelis:

žr. ardas

Šaltinis:

Smoczyński 1998-1999 (2000), 172

Antraštė:

ìrti

Straipsnelis:

žr. irstąs

Šaltinis:

Liukkonen 1994, 90

Antraštė:

ìrti

Straipsnelis:

žr. ertas

Šaltinis:

Smoczyński 1989c, 187–188