Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: malti, snuda.

Antraštė:

málti

Reikšmė:

mahlen

Straipsnelis:

Dėsnis – proide. *-RH- > progerm. *-RR- nebūtų be išimčių, plg., pvz.: go. uz-on ‘verschied’ (proide. *anh₁-, plg. s. i. ániti ‘kvėpuoja’), go. malan (proide. *melh-, plg. málti ‘mahlen’) [3 išn.: R. Lühr, Germanische Resonantengemination durch Laryngal, Münchener Studien für Sprachwissenschaft, XXXV, 1976, 92].

Šaltinis:

Ritter 1984, 183

Antraštė:

málti

Straipsnelis:

žr. mainyti

Šaltinis:

Мельничук 1984 (1986), 140–141

Antraštė:

málti

Straipsnelis:

Gr. μύλη ‘moterų rankomis sukamos girnos’. […] Malimui, gerai besiskiriančiam nuo grūdimo technikos, ide. turėjo veiksmažodinę šaknį *mel-ə₁, *mol-ə₁, *mo/ə₁ su o lo. molō (kuris taip pat galėjo turėti senąjį e), go. malan, lie. malù, málti, turbūt ir het. 3 sg. mallai. Su balsiu e: s. air. mélim, s. sl. meljǫ; su nuliniu vokalizmu kimrų malu, arm. malem ‘traiškau’. Veiksmažodis iš pradžių reiškęs ‘traiškyti’ susisieja su s. i. mr̥ṇā́ti, plg. Mayrhofer EWA II, 672. Šaknies *mel- pėdsaką graikų kalboje turi Mikėnų mereuro ‘miltai’ ir mereterija ‘malėjos’, taip pat plg. μάλευρον. Kai kurie mikėnologai šį žodį norėtų susieti su ἀλέω šaknimi, bet žr. s. u. Nulinis vokalizmas su u (šnekamosios kalbos?) figūruoja praes. nešvankia reikšme μύλλω, plg. s. v. a. muljan, s. š. germ. mylia ir taip pat μύλη, plg. Schwyzer, Gr. Gr., I, 235, Lejeune, Phonétique, 178 išn. 1. Μύλη su nuliniu vokalizmu turi tą patį kirtį kaip ir μάχη. Dar žr. Pokorny 716 t. bei Ernout-Meillet s. u. molō.

Šaltinis:

Chantraine DEG, III, 721

Antraštė:

málti

Straipsnelis:

Labiausiai pavyzdžių tipą sunkiausia interpretuoti, plg. situacijas, kai nostratinė šaknis rekonstruota be laringalo, o ide. duomenys rodo šaknies pabaigos laringalą ar bent archajišką variantą su pradiniu laringalu, pvz., nostr. *moLV ‘sutrinti į gabalėlius’ ~ ide. *mel- ‘malti’ (Illič Svityč, Opyt sravnenija nostratičeskix jazykov, 1976 (ed. V. A. Dybo), Moscow, 69, nr. 302), bet šaknis *melh₁- yra bent tiek pat fundamentali, plg. vedų mr̥ṇā́ti, het. mallai-, lie. málti […] (iš kur, sykiu su semitų duomenimis, remiančiais šaknies pabaigos laringalą, Ševoroškino „vakarų nostrat. variantas“ *maLHV, su „nestabiliu laringalu, prarastu rytų nostrat. [Shevoroshkin, V., 1988, On Larygeals, Bammesberger A. (red.), 1988, Die Laryngaltheorie und die Rekonstruktion des indogermanischen Laut- und Formensystems, Heidelberg, 538].

Šaltinis:

Vine 1991, 27

Antraštė:

malù

Straipsnelis:

Toch. A malyw-, B mely ‘stipriai spausti ir t. t.’ indoeuropietiška kilmė buvo nustatyta tocharų kalbų tyrinėjimo pradžioje (plg. mano Lexique 66): šis veiksmažodis siejasi su ide. *mel- ir t. t., su arm. malem ‘traiškyti’, s. i. mr̥ṇā́ti ‘traiškyti’ (mur-ṇa- ‘sutraiškytas’), lo. molēre, go. malan, lie. malù ir t. t. ‘malti’ bei taip pat toch. A mäl ‘būti spaudžiamam, suspaustam’, B mäll- ‘spausti, engti, ginčytis’. Toch. A malyw-, B mely morfologine struktūra tikrai papildo go. malwjan ‘συντρίβειν’ (dėl -w- taip pat žr. s. isl. mølva ‘triuškinti’, s. v. a. mal(a)wën ‘tabere’): plg. Lane, Lang. 14, 31 aiškinimą. Paprastai toch. A malyw-, B mely gretinamas su go. ga-malw-jan iš tiesų mums rodo, kad A dialekte *-u̯i̯ virto -yw- ir kad B dialekte ta pati grupė supaprastinta į -y-.

Šaltinis:

Windekens 1972, 101

Antraštė:

málti

Straipsnelis:

málti atveju intensyvas faktiškai patvirtintas cituotuoju marmartu atveju. Faktas, kad ir sl. *melti yra patyręs Hirto kirčio atitraukimą, griežtai rodo kirčio perėmimą iš o-laipsnio intensyvo tais laikais, kai ta kategorija dar buvo savarankiška. Ir go. malan bei het. mallai- be abejonių yra tiesioginiai šio veiksmažodžio intensyvo palikuonys (dėl jo kitų formų analizės plg. Rasmussen, Jens Elmegård, 1981, Blandede morfologiske problemer i indoeuropæiske enkeltsprog. I. Apilku 2, JER1–JER30. (Miscelaneous morphological problems in Indo-European languages, Lingua Posnaniensis 1987, XXVIII, 27–46).

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 228

Antraštė:

malù

Straipsnelis:

Toch. malyw-, B mely- ‘stipriai spausti smulkinti, sutraiškyti, sunaikinti’ su formomis: A praes. act. malywät, imp. act. malywā; B praes. act. melyiṃ, melyem. (Akivaizdi) šio veiksmažodžio giminystė su arm. malem ‘sutraiškyti; sunaikinti’, s. i. mr̥ṇā́ti ‘t. p. (mūrṇá- ‘sunaikintas’), lo. molere, go. malan, lie. malù etc. [278] < ide. *mel- etc. jau buvo nustatyta Meillet, Journal asiatque XXVII, 1911, 461. Dabar čia reikia pridėti A mäl ‘būti suspaustam’, B mäll- ‘spausti, engti, ginčytis’. A malyw-, B mely vokalizmas, be abejo, atitinka go. malan, lie. malù < ide. *mol- vokalizmą. Toch. veiksmažodžio morfologinė struktūra atitinka go. ga-malwjan ‘συντρίβειν’ (dėl -w- taip pat žr. s. isl. mølva ‘sumalti į miltus, s. v. a. mal(a)wēn ‘tabere’), plg. Lane, Language 1938, XIV, 31, tačiau be aiškinimo. Tačiau aišku, A dialekte *-u̯i̯ virto -yw- ir kad B dialekte ta pati grupė supaprastėjo į -y-: žr. Van Windekens, Orbis 1972, XXI, 101 t., atmetus Pederseno ir Lane\'o teorijas. Toch. A malyw-, B mely- atmestina -ly- kildinimas iš *-ld- (plg. s. i. mr̥d- kaip tai pasiūlė Hansen, Zeitschrift der Deutschen Morgenländischen Gesellschaft XCIV, 1940, 151. Taip pat žr. B mlyokotau.

Šaltinis:

Windekens 1976, 278–279

Antraštė:

malù

Straipsnelis:

Toch. A mäl- ‘būti engiama, prispaustam’, B mäll-, māll- ‘engti, spausti, ginčytis’ su formomis: A praes. med. mlanträ, part. praet. mlo, B praes. med. mällāsträ, subst. verb. mā̆llalñe, adj. der. mällarṣke ‘spaudžiamas, skvarbus, įspūdingas’. Aiški giminystė su arm. malem, s. i. mr̥ṇā́ti ‘sutraiškyti, sunaikinti’, lo. molere, go. malan, lie. malù etc. ir taip pat su toch. A malyw-, B mely- ‘stipriai spausti, smulkinti, sutraiškyti’, kurie aiškiai atitinka go. (ga)malwjan ‘συντρίβειν’. Tuo tarpu kai toch. A mäl- (be priesagos) gali reprezentuoti ne tik ide. *mₑl- (prieš balsį), bet ir *mel-, tai B mäll- < senesnio *mäln- rodo nazalinę priesagą: mällā- (formoje mällāstrā kilo iš *mälnā- ir atitinka s. i. mr̥ṇā́(ti) < ide. *ml̥nā-. B formose mā̆llalñe ir amāllatte < *amā́llātte ta pati priesaga *-nā- analogiškai buvo pridėta prie māl- < ide. *mōl-. Be abejo, analogiškos kilmės yra ir -ll- B formoje mällarṣke.

Šaltinis:

Windekens 1976, 286

Antraštė:

malti

Straipsnelis:

Seniausias grųdų apdirbimo būdas – grūdimas, vėliau grūdus imta malti tarp akmenų (girnų). Ankstesniojo būdo pavadinimą išlaikė gr., lo., s. i. kalbos (tai giminiški žodžiai: gr. πτίσσω, lo. pīnsere, s. i. piṣ-). Vėlesnio būdo pavadinimai sudaro didžiulę giminiškų žodžių, paveldėtų iš ide. prokalbės, grupę. Lie. malti, la. malt, s. sl. mlěti ir t. t. bendras sl., lo. molere, s. air. melim, go. malan ir t. t. bendras germ. išskyrus ang. < ide. *mel- ‘malti’. Kitose kalbose šios šaknies žodžiai pavadina ankstesnįjį grūdų apdirbimo būdą: arm. malen ‘grūsti’, s. i. mr̥-, mr̥d- ‘spausti, traiškyti’, toch. A malyw-, B mely- ‘spausti’.

Šaltinis:

Buck 1949, 362

Antraštė:

malù

Straipsnelis:

S. air. veiksmažodinė šaknis mel- ‘malti, traiškyti’, melim glosa ‘molo’, sg. relat. meles, impers. melair, fut. ro-s-mela ir no-s-mella, ra-t-meliub, praet. milt, ro milt. Siejama su meile m. ‘malimas’ (žr. atskirai), mol m. ‘malūno rato ašis’. Ta pati šaknis ir britų kalbose: kimrų malu ‘malti’, kornų mala ‘id.’, v. bret. malaff ‘id.’, bret. mala ir daugelyje ide kalbų: s. i. mr̥ṇā́ti ‘traiško’, go. malan, vok. mahlen bei Mehl ‘miltai’, lie. malù, s. sl. meljǫ ‘malu’, lo. molō ir mola ‘girnapusė’, gr. μύλη ‘girnapusė’ bei μύλλω (reikšmė neaiški), arm. malem ‘traiškau’. Pokorny IEW, 716. Taip pat žr. mláith.

Šaltinis:

Vendryes LEJA, m32

Antraštė:

málti

Reikšmė:

mahlen

Straipsnelis:

Germ. mal-a- ‘smulkinti grūdus į miltus, malti, mahlen’ (go. malan ‘malti’, s. isl. mala ‘t. p.’, s. ang. tik part. perf. pass. gimalan ‘sumaltas’, s. v. a. malan ‘mahlen’, v. v. a. malen) [344] be jokios abejomės yra pamatuota bendraide. vksm. šaknimi mel- ‘sutraiškyti, sutrinti’, vakarinių ide. kalbose, ypač ‘grūdus malti’, dažną sykį regime o- vokal. lytis, plg. lo. molō, -ere ‘malti’, umbr. maletu ‘sumaltas’, s. air. melid ‘mala’, kimr. malu ‘sutrinti, susmulkinti’, lie. malù, málti ‘mahlen’, s. sl. meljǫ, mlěti ‘t. p.’, gr. μύλη ‘malūnas, girnos’, s. i. mr̥nā́ti ‘(su)malu’, toch. B mely- (A maly-) ‘sugrūsti, sutrinti’, het. malla- ‘(su)malti’ (hi-veiksmž.).

Šaltinis:

Seebold 1970, 344–345

Antraštė:

málti

Straipsnelis:

[Manoma, kad priešistoriniais laikais Rytų Europos nestepinės juostos žmonės buvo susiję su žemdirbyste ir kad šių žmonių kalbose žemdirbystės leksika turi reprezentuoti labai archaišką leksikos sluoksnį, siekiantį gilią senovę. Todėl ištyrėme pagrindinių žemdirbystės terminų etimologiją, norėdami nustatyti, kiek šie terminai reprezentuoja bendrus ide. archaizmus, kiek baltų-slavų inovacijas ir kiek baltų ir slavų inovacijas atskirai. Jeigu atitinkamus žodžius galima traktuoti bendrabaltiškais ir bendraslaviškais (praslaviškais), tai dėl vietos stokos apsiribojame tik jų nurodymu, – jeigu ne, tai nurodome ir kitų baltų ir slavų k. žodžius. Ide. atitikmenys ir rekonstruotos prokalbės formos etimologijai paaiškinti nurodomos tik sunkesniais atvejais.] Lie. malù. málti, s. sl. meljǫ, mlěti (t. y. *melti); bendras archaizmas (Trautmann BSW, 168).

Šaltinis:

Gołąb 1982, 127

Antraštė:

málti

Reikšmė:

smulkinti, grūsti, crush, grind

Straipsnelis:

7. 2. 2. Toch. B amāllatte ‘neprislėgtas, neengiamas’ (toch. lytį regime turint neigiamą afiksą ir esant -atte vedinį) remiasi toch. B veiksmažodžio māl- ‘engti, spausti, grūsti, smulkinti, traiškyti, išmesti’ tariamosios nuosakos forma māllā-. Pastaroji įgijo ā-umliautą, kuris apėmė ir priešdėlį. [28] Tocharų lyčių vokalizmą bandyta ir kitaip aiškinti, bet kažin ar pamatuotai, nes toch. veiksmažodžio siejimas su lie. málti ‘smulkinti, grūsti, crush, grind’, lo. molō ‘t. p.’ yra įtikinamas. Pamatinės šios šaknies balsių kaitos formos yra *mel-H₂-, *mol-H₂-, *ml̥-H₂- o ne nustatomoji forma *mal-H₂-.

Šaltinis:

Hilmarsson 1991, 28–29

Antraštė:

málti

Straipsnelis:

malunis E. 316 ‘girnos’ : Ruppemalcz (kažkokio malūno pavadinimas) G. 146, lie. malūnas, málti, la. mal̃t, s. sl. МЛѢТИ, go. malan, lo. molere ‘t. p.’, air. melim ‘malu’ ir kt. žr. Walde Pokorny II, 284 tt.

Šaltinis:

Endzelīns DI, IV (2), 257

Antraštė:

malù

Straipsnelis:

Germanų šaknis *mel- (mal-, mul-) ‘skaldyti, skaidyti, trinti, malti’ įžiūrima s. isl. mala, s. v. a. malan, go. malandeis (part. nom. pl.) ‘malti’; s. air. melim, arm. malem ‘skaldau’, het. mallai, mallanzi ‘smulkina’ (Friedrich, 133), s. sl. meljǫ ‘smulkinu’, lie. malù, lo. molō ‘smulkinu’, galbūt gr. μύλλω ‘smulkinu’ (Frisk GEW, XIII, 269); s. isl. mylja, s. v. a. mullen, muljan, s. v. a. müllen ‘skaldyti’ ir kt.

Šaltinis:

Макаев 1969, 15

Antraštė:

málti

Reikšmė:

mahlen

Straipsnelis:

žr. malūnas

Šaltinis:

Skardžius 1959, 438

Antraštė:

málti

Straipsnelis:

žr. malnos

Šaltinis:

Witczak 1997, 25, 28–30

Antraštė:

málti

Straipsnelis:

Gr. μῶλος (Homero formulė μῶλος ῎Αρηος, etimologiškai ‘milling of the grind(er)’) yra darinys iš šaknies *melh₂- ‘mill, grind’ (taip pat ‘rub off, destroy’): het. malla-, lo. molō, go. malan, lie. málti (ir kt. pvz.). Šaknies ilgasis balsis ō (*mōlh₂-o-) yra neįprastas, bet nėra izoliuotas, veikiausiai turi intensyvumo reikšmę.

Šaltinis:

Barnes 2009, 6–9

Antraštė:

málti

Straipsnelis:

Het. mall‑ ‘mahlen’ turėtų kilti iš -i̯e-prezenso *ml̥h₂-i̯é- kaip ir s. isl. mylja, s. v. a. mullen ‘zermalmen’, galbūt gr. μύλλω ‘βινέω’, nepaisant to, kad o-laipsnio šakninis kamienas yra gerai paliudytas (plg. lie. malù, mãlė/mãlo, málti, go., s. v. a. malan).

Šaltinis:

Tremblay 2009, 498–499

Antraštė:

málti

Straipsnelis:

žr. varnas

Šaltinis:

Poliakovas 2005, 111

Antraštė:

málti

Reikšmė:

moudre

Straipsnelis:

[Aptariama lotynų kalbos veiksmažodžių apofonija]. Lo. molō, moluī, molitum ‘moudre’ aiškiai kyla iš senojo akrostatinio prezenso *mó/élh₂- ‘broyer’ > het. malli, mallanzi ‘moudre’, lie. malù, málti ‘t. p.’ [ir kt. pvz.]. Um. kumaltu ‘qu‘il mêle ensemble’ (TI IIa 9) < *kom-mal-e-tōd nebūtiniai suponuoja senąjį prezensą *ml̥h₂-é/ó-. Pradinis taškas galėtų būti sabelų prez. *kom-mol-e/o-, ptcp. *kom-mal-eto- (← ital. *kom-mala-to- ← ide. *sḿ̥-ml̥h₂-eto-.)

Šaltinis:

Garnier 2010, 365–367