Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lazda.

Antraštė:

lazdà

Straipsnelis:

žr. barzda

Šaltinis:

Smoczyński 1986a, 172

Antraštė:

lazdà

Straipsnelis:

žr. lazà

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ II, 19

Antraštė:

lazdà

Straipsnelis:

[Analizuojami baltų-slavų-alb. etimolog. sutapimai] R. лезговый (лесковый) орех, lie. lazdà ‘lazda; lazdynas’, la. lagzda (galbūt lie. lazdà ‘lazdyno lazda?’), pr. laxde ‘riešutų krūmas’, alb. lajthí, ledhí ‘miško lazdynas’.

Šaltinis:

Широков 1984, 17

Antraštė:

lazdà

Straipsnelis:

Alb. lajthí f. ‘lazdynas, riešutas’. G. Meyerio, kuris šį žodį atstato į lakthí gretindamas jį su s. sl. leska ‘lazdynas’, lie. lazdà, pr. laxde, la. lagzda ‘lazdynas’, etimologiją reikia palikti tik kaip prielaidą dėl lakthị, kuris iš tikrųjų egzistuoja. Jis reprezentuoja vedinį iš lakth ‘tinklo akis; virvė medžių kroviniui laikyti, kilpinė; Achilo sausgyslė; skydliaukės kremzlė’. Tai lac ‘(batų) raištelis, pinklės, spąstai’ deminutyvas. Lazdynas pavadinimą įgijo dėl savo lanksčių šakelių, kurios tinka pintinėms pinti. Vadinasi, gretinimą su baltų-slavų žodžiais reikia atmesti.

Šaltinis:

Çabej 1964b, 13(=37)

Antraštė:

lazdà

Straipsnelis:

Atskirus semantikos kitimo etapus ‘medžio pavadinimas’ > ‘lazda’ > ‘stumti, kišti’ > ‘pajuokti, pašiepti’ atspindi ide. kalbos, plg. la. buzga giminiška slov. bez ‘lazda, strypas’, lie. lazdà ‘lazdynas, pagalys’, le. leszczyna : laska (Sławski 30–31).

Šaltinis:

Куркина 1966 (1968)a

Antraštė:

lazdà

Straipsnelis:

Alb. laithí, lie. lazdà, la. lazda, lagzda, pr. laxde.

Šaltinis:

Топоров 1984, 17

Antraštė:

lazdà

Straipsnelis:

žr. barzdà

Šaltinis:

Smoczyński 1986a, 172

Antraštė:

lazdà

Straipsnelis:

lēgh-, ləgh- ‘šaka, iš seno lazdynas’. Sl. *lěska serbų lytyje lijèska ‘lazdynas’. Lie. lazda ‘lazdynas’ negali turėti a iš laringalo. [Su rubrika „Nepatikimi duomenys“].

Šaltinis:

Beekes 1988, 36

Antraštė:

lazdà

Straipsnelis:

[Arm.] last i- ar a- kamieno „medžio sielis, luotas“; čia dar priklauso lastem „dailidžiauju“, lasteni „alksnis“. [Lit.: Walde-Pokorny II 387, 442]. Gretintini, kaip nustatė Lidénas, IF XVIII (1905/06) 487 t., su lie. lazdà „Stock, Stecken“, la. lazda „riešuto rykštė, šaka“, pr. laxde „lazdynas (hasel)“, veikiausiai taip pat dar alb. laithi „riešuto šaka, rykštė“ (plg. Jokl, Ling.-kultur. Untersuchungen 203 t.t.). Šiaip ar taip, patikima yra arm.-bl. izoglosa; plg. Fraenkel 348.

Šaltinis:

Solta 1960, 421

Antraštė:

lazdà

Straipsnelis:

Lie. lazdà, lie. dial. lazà ‘pagalys, lazda; (dial. lazdynas)’, la. lazda ‘lazdynas’, pr. laxde ‘lazdynas’; tikriausiai giminingi: sl. *loza ‘vynmedis’.

Šaltinis:

Derksen 2002, 12

Antraštė:

lazdà

Reikšmė:

Stock, Stecken; Haselnusstrauch

Straipsnelis:

Pr. laxde ‘hasele’/‘Haselstrauch’ < nom. sg. f. *lagzdē (Mažiulis 3, 54–56). Bl. *laźdā > lie. lazdà ‘Stock, Stecken; Haselnusstrauch’, la. lažda, lagžda ‘Haselnusstrauch’ (Fraenkel 1962–65, 348). Jokl (1923, 348) susieja jį su alb. lajthí & lejthí ‘hazel-tree, hazel-nut’, plg. Demiraj 1997, 231–232 rekonstruotą p. alb.*lakϑ-í; Lidén (1905–06, 487 f.) arm. last ‘Floss, Nachen, bretternes Bett, Bank’. Witczak (1997, 217) bl., alb. ir gr. formas (λύγδη· λεύκη) kildina iš ide. *lógsdā > bl. *laźsdā, dėl asimiliacijos *laźsdā arba *laźzdā > *laźdā. Tai dera su sl. *loza ‘vine, rod, bough, branch, runner, sprout’ < *log̑ā. Abaev 1973, 398–399 susieja ir. *raza- > s. persų *raza- atstovus su formomis, kilusiomis iš osetų ræzyn ‘to grow’, plg. Pokorny 1959, 854–857. Nepaisant abejonių dėl tokių ir. paralelių, rekonstruotinos dvi protoformos: *log̑o-/ā ir *log̑sdā. Pirmine forma galėtų būti *loT(s)Ko- bei *loK(s)To- (T & K – bet kokie dantiniai ar gomuriniai priebalsiai). Hipotetinė pirminė forma *log̑(s)dō- dera greta gr. λύγδη.

Šaltinis:

Blažek 2001b 42–43

Antraštė:

lazdà

Straipsnelis:

Lie. lazdà, trm. lazà ‘Haselstecken Stock, Stab’, la. lagzda, lazda ‘Haselnussstrauch’, pr. laxde ‘Haselstrauch’ (E 67), kellaxde ‘Speerschaft’ (E 423) reikia sieti su alb. lajthí, lejthí ‘hazel-tree, hazel-nut’ ir gr. λύγδη: λεύκη Hsch.: *lóg̑sdā > bl. *lažsdā > *lazsdā arba *lažzdā > lazdā. Sl. *loza ‘vine; a kind of willow’ kiltų iš *log̑ā, plg. gr. λύγος ‘a kind of willow’, partų raz ‘vineyard’, persų raz ‘vineyard, vine’ (ir kt. pvz.). Galbūt *-sdā gali būti nulinio laipsnio iš *osdo ‘branch’ (plg. arm. ost, gr. ὄζος, go. asts, het. hasduer-).

Šaltinis:

Blažek 2000b, 360

Antraštė:

lazdà

Straipsnelis:

Visi toponimai s. v. lagzdas- Lvv. II 246, 247, taip pat kaip ir apeliatyvas geografiškai išsidėstę tik Kuržemėje ir Žemgaloje ir atitinka pr. laxde ‘орешник’, toponimą Laxdenen ir pan. Spr. 203. Kaip priešprieša šiai latvių (tiksliau – kuršių-žemgalių) – prūsų paralelei yra toponimai iš apeliatyvo lazda, kurie išsidėstę daugiausia Vidžemės, Aukštutinės Kuržemės ir Latgalos tarmėse, ir atitinka lie. lazdá [sic!] ir toponimus Lazdų kalnas, Lazdìnė, Lazduoná ir t. t. Lvv. II 276–278.

Šaltinis:

Дамбе 1972, 58

Antraštė:

lazdà

Reikšmė:

stick

Straipsnelis:

Knygoje aptariami pragermanų n kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš n kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *a : *u kaita, ji būdinga ir ‘shoot’ reikšmės leksemoms. Rekonstruojama dešimt pragerm. *laþō, *luttaz ‘shoot’ kamieno variantų: 1. *laþan-, -ōn-: *ladōn-: s. vok. a. lado, lada ‘asser’, vid. vok. a. lade f. ‘shoot, plank, stand, store’, vok. Laden m. ‘board, hatch, store’, vid. vok. ž. lade f. ‘(off)shot’, vid. olandų lade f. ‘runner, twig, lath, bar’, ankstyvoji (dabartinė) olandų laede ‘board, bar’; 2. *laþþan-, ōn-: s. vok. a. laddo, lat(t)o ‘asser’, ladda, latta ‘tignum’, vid. vok. a. lat(t)e f. ‘lath’, sumer-lat(t)e f. ‘one-year-old shoot’, vok. Latte f. ‘lath, sprout’, Sommer-latte f. ‘one-year-old shoot’, vid. olandų latte f. ‘lath’, ankstyvoji (dabartinė) olandų latte ‘small bar’, olandų lat ‘t. p.’, vid. ang. latthe ‘t. p.’, ang. lath; 3. *ladōn-: s. vok. a. lata ‘asser’, sumar-lata f. ‘summer shoot’, s. saksų sumar-lada ‘t. p.’; 4. *latta-: vok. dial. latz m. ‘plank’; 5. *lattō(n)-: s. vok. a. latza ‘tignum, tigillum’, vok. dial. latz(e) f. ‘plank, twig’, s. ang. læt f. ‘lath’, ang. dial. lat ‘lath’; 6. *latōn-: vid. vok. ž. late f. ‘shoot’, vakarų fryzų leat ‘(off)shoot, blade (of grass)’; 7. *ludōn-: s. vok. a. sumar-lota f. ‘summer shoot’, vok. Lote, s. saksų sumer-loda ‘virgultum, palmes’, vid. vok. ž. lode ‘shoot, twig’, vid. olandų (somer-)lode f. ‘runner’; 8. *lutta-: olandų poet. duimelot ‘thumb’, langelot (= vakarų fryzų lange leat) ‘middle finger’; 9. *lutōn-: vid. olandų lote f. ‘twig, sprout’, ankstyvoji (dabartinė) olandų loote ‘twig’; olandų loot ‘shoot’, vakarų fryzų loat ‘(off)shoot’; 10. ?*luddan-: vakarų fryzų lod(de) ‘spade’. Germanų žodis yra artimas s. air. slat ‘rod, lath, twig’ ir kimrų llath, ystlath ‘rod’, kurie tęsia prakeltų *slattā-; prakeltų sl- išliko s. airių kalboje, o kimrų kalboje lenicijos pozicijoje virto į ll-. Vertėtų paminėti ir kitas sąsajas: su lie. lazdà, dial. lazà ‘stick’, la. lazda ‘hazel’ ir sl. *loza ‘vine’, prie kurių Fraenkelis (LEW, p. 827) mini ir lie. slastaĩ, la. slasts, slazds ‘animal trap’. Kadangi *zd kimrų klaboje reguliariai virsta th, o airių – dusliuoju t, europietiška šaknis *slazd(ʰ)- galėtų paaiškinti ir keltų formas. Ang. slat yra arba paskolintas iš s. airių, arba iš s. pranc. ésclat, pranc. éclat. Prancūzų kalbos žodis savo ruožtu gali būti pasiskolintas iš galų kalbos.

Šaltinis:

Kroonen 2011, 214–218