Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: liemuo, klonis, bebrus, balbatas, vysti, antaras, kurta, skypata, arklukas, skarinis, inkstas, gyra, dokas, stangas, varganas, dragma.

Antraštė:

liemuõ

Straipsnelis:

žr. lepė

Šaltinis:

Меркулова 1970 (1972), 200

Antraštė:

liemuõ

Straipsnelis:

F. Sławskis (Sławski F., Słownik etymol. jęz. polsk., Kraków, 1971, T. IV, 144) le. dial. žodžiui lemiąź, lemiąźe ‘šiaudinį stogą paremianti kartis, šatra’ rekonstruoja prasl. *lěmegъ, kurį gretina su lie. liemuõ, liemeñs. F. Sławskis laiko, kad sl. *lěmę/-ene, iš kurio su pries. -gъ išvestas *lěmegъ, neišliko sl. kalbose. Tačiau plg. r. dial. ли́ма (mot. g.) ‘storas pilvas’, kurį per tarpinę grandį *lě-ma (ě > i) galime sieti su *lěmen-. Be to, prasl. *lěmę / *lěmene tęsiniu galime laikyti r. dial. лемена ‘dedervinės dėmės ant kūno’.

Šaltinis:

Трубачев 1972 (1974)b, 177

Antraštė:

liemuõ

Straipsnelis:

[Noriu nurodyti kai kuriuos V. Macheko pasiūlytus etimologinius sugretinimus:] lie. liemuõ – lo. līmen (žr. V. Machek. Zwölf lateinische Wortdeutungen. – Lingua Posnaniensis 8, 1960, 57–65).

Šaltinis:

Топоров 1963d, 253

Antraštė:

liemuõ

Straipsnelis:

žr. lytìs

Šaltinis:

Trubačev 1965, 331

Antraštė:

liemuõ

Straipsnelis:

Ide. šaknis *lei̯- ‘būti judriam’ (Feist, 332) germanų kalbose šia reikšme neatsispindi. S. isl. limr, kaip teisingai mano J. de Frizas, etimologiškai susijęs su s. isl. lími ‘žabų ryšulys, šluota’, lie. liemuõ ‘medžio kamienas’, lo. limus ‘kreivas’ ir turi pradinę reikšmę ‘išlenktas, lankstus’ (de Vries I, 356).

Šaltinis:

Макаев 1969, 6

Antraštė:

liemuõ

Straipsnelis:

[Visos pastabos yra korektyvos ir papildymai žinomam Fraenkelio lietuvių kalbos etimologiniam žodynui.] Lie. lytìs. Fraenkelio pateikta straipsnyje laitótis ‘es gut haben, es sich wohl sein lassen’ ir siejama su la. lieta ‘daiktas, reikalas, tinkamumas’, lietât ‘vartoti, naudoti’, lite ‘lytis, nuolauža’, o toliau – su s. i. lī́yate ‘prispaudžia’, gr. λεῖος, lo. lēvis ‘glitus’. Darybiniu-fonetiniu, o taip pat semantiniu artumu atkreipia dėmesį germanų galūnės, organo pavadinimas: vok. Glied, v. v. a., v. v. ž. gelit, ol. gelid, s. v. a. gilid, lid, s. saksų, s. frizų, s. ang. lith, ol. lid, s. ang. liþ, s. isl. lidr, go. liþus. Germ. *lī̆þ-, su dantine priesaga padarytas iš germ. *lī̆-, atitinka lie. lytìs, kaip ang. limb, ags. lim ‘organas’, padarytas su priesaga -m- iš tos pačios šaknies, atitinka lie. liemuõ (Fraenkel 334, Kluge-Götze¹⁵ 271).

Šaltinis:

Trubačev 1965, 331