Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: ėstas, begomaris.

Antraštė:

ė́stas

Straipsnelis:

Toch. A nätsw-, B mätsts- ‘mirti iš bado’ su A inf. nätswatsi, conj. med. (caus.) nätswāṣtär; B praes. med. mätstsentär, inf. mätstsātsi. Šį veiksmažodį reikia kildinti iš ide. *n-ə₂dh- (*n-ₑdh-), reiškiančio ‘nevalgantis, be maisto’ : kalba eina apie privatyvinį priešdėlį *n- ir apofoninę formą *ə₂d iš ide. *ed- ‘valgyti’ (plg. ἔδω, lo. edere, go. itan [316], kuri išplėsta *-t-. Dėl darybos su privatyviniu priešdėliu *ne- ir dėl išplėtimo *-t- iš ide. *ed-, plg. gr. νῆστις ‘tas, kuris nevalgęs, pasninkauja’, νήστης ‘kuris pasninkauja’, νηστεύω ‘pasninkauti’; dėl ide. *ed-t(o)- žr. taip pat gr. ἄριστον ‘pusryčiai, ryto valgis’, δεπνηστóς ‘pietų laikas’, lie. ė́stas. B žodyje mätsts- < (A) nätsw- yra dviguba asimiliacija (*n-w > m-w ir *-tsw- > -tsts-). A formoje nätsw-, kaip ir daugelyje kitų toch. veiksmažodžių, -w- yra nominalinės kilmės išplėtimas. Dėl šios interpretacijos žr. Van Windekens Orbis 1961, X, 380 t. bei 1963, XII, 463.

Šaltinis:

Windekens 1976, 316–317

Antraštė:

ė́stas

Straipsnelis:

Pr. īstai ‘valgymas’ (dat. sg. n. arba acc. sg.). Dėl -ai (iš *-ōi) traktavimo žr. Stang Vgl. Gr. 181. Tiksliausios paralelės – lie. ė́stas. Part. praet. pass., la. ēsts, bulg. ясто (plg. supyno formą – lie. ė́stų, la. êstu, s. sl. ?CТЪ). taip pat plg. r. trm. ест ‘skanus kąsnelis’, éст[в]á ir kt.; ukr. їстовний ‘valgomas’, s.-kr. jȅстиво; s. č. jěst ir pan.

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 89–90