Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: žemė, praverėti, kaušas, čiūka.

Rezultatai

Antraštė:: žemė
Straipsnelis:: Lie. žemė, la. zeme, pr. semmin (acc. sg.) giminiški su s. sl. zemlja, r. земля, le. ziemia ir t. t. Kaip ir kitose gim. kalbose semantiškai rišasi su ‘žemai gulintis, tai kas yra žemai’, pvz., gr. χαμαί ‘žemė’ ir χθαμαλός, χαμηλός ‘žemai gulintis’, lo. humus ‘žemė, dirva’ ir humilis ‘žemas’. Visi šie žodžiai ide. šaknies *g̑hem- ir *g̑hðem-.
Šaltinis:: Buck 1949, 16

Antraštė:: žẽmė
Straipsnelis:: Prasl. zemja ‘žemė, dirva’ rekonstruojama s. sl. земля, bulg. земя, s.-kr. зѐмља, slov. zémlja, s. r. земля, č. země, slovk. zem, le. ziemia, a. luž. zemja, ž. luž. zemja ir kt. pagrindu. Turi patikimų atitikmenų vakarinių ir rytinių ide. kalbose: pr. [87] semme, lie. žẽmė, la. zeme ‘žemė, dirva’, s. iran. zam, lo. humus t. p. ir kt. Konkuruojantis sinonimas – prasl. tьlo [88].
Šaltinis:: Мартынов 1983, 87–88

Antraštė:: žẽmė
Straipsnelis:: Autorius praslavų leksikoje išskirdamas sinonimų poras, nurodo baltiškus ir itališkus ingredientus, atsiradusius dėl geografinių kontaktų [8–9]. Prasl. zemja ‘žemė, dirva’ rekonstruojamas tokių slavų kalbų pagrindu: s. sl. земля, bulg. земя, s.-kr. зѐмла, slov. zémlja, v s. r. земля, č. země, slovk. zem, le. ziemia, a. luž. zemja, ž. luž. zemja. Šie žodžiai turi patikimų atitikmenų ir vakarinių, ir rytinių indoeuropiečių kalbose: pr. semme, lie. žẽmė la. zeme ‘žemė, dirva’, s. iran. zam ‘t. p.’, lo. humus t. p.’ ir kt. Konkuruojanti leksema – sinonimas – prasl. tьlo ‘dirva’, neturinti atitikmenų baltų kalbose.
Šaltinis:: Мартынов 1978, 38

Antraštė:: žẽmė
Straipsnelis:: Pr. E 24 same ‘žemė’ (plg. I 7, 17 sammay lesuns ‘nidergestigen’) : lie. žẽmė, pr. I semmin, II–III semmien, III semman, semmai.
Šaltinis:: Смочиньский 1987 (1989), 33

Antraštė:: žẽmė
Straipsnelis:: Lie. žẽmė, la. zeme, pr. same, semmē (= lie. trm. žemė̃) – baltų-slavų pavadinimas, su priesaga (-(i)i̯ā-) padarytas iš kamieno *̑hem-, plg. s. sl. zemlja; dėl vokalizmo plg. s. lo. hem-on- ‘žmogus’ (greta humus < *hom-os ‘žemė’).
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 213

Antraštė:: žẽmė
Straipsnelis:: semmē (zemē) 64,₃₃ arba same E. 24 ‘Erde’ [ir kt.] : lie. žẽmė, la. zeme, s. sl. земля ‘t. p.’, av. locat. zǝmi ‘žemėje’, gr. χαμαί ‘ant žemės’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 662 t.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 303

Antraštė:: žẽmė
Straipsnelis:: [Straipsnyje pateikiama sl. *svęt- (resp. lie. švent-) semantinės rekonstrukcijos hipotezė] Lie. žemė – plg. av. zam-, pehlevi zamik, sl. *zemja, chotan-saksų ysamaśśandaā- ‘t. p.’. Šis chotan-saksų žodis skaidytinas į du; pirmasis kompon., atliepiantis lie. žemės pavadinimą – ysama, antrasis – śśandaā ‘šventas’ < s. iran. *śuanta ‘šventa’ < ide. *̑u̯en-to- ‘šventas’; plg. av. spǝnta. Chotan-sakų kalboje pagrečiui vartoti sudurtinis (pilnas, t. y., ‘žemė šventoji’) ir paprastas – śśandaā ‘šventa’ žemės pavadinimai. Iranėniškieji faktai leidžia rekonstruoti semantinius žemės kaip ‘šventosios’, ‘motinos’ ir ‘išmintingosios’ motyvus.
Šaltinis:: Топоров 1986–1987 (1989), 16–17

Antraštė:: žemė
Straipsnelis:: Tiek *g(h), g̑(h), tiek guturalinė *gʷ(h) dalis luviečių kalboje, rodos, linkę išnykti […], plg.: het. kessar : luw. issari-, lyk. izr-, ‘ranka’ (gr. χείρ, armėnų jērn, taigi *g̑(h)); het. gim(ma)ra- : luw. immari- (Adj. immarassi- ‘laukas’, gr. χαμαί, lie. žẽmė, taigi *g̑(h); […]
Šaltinis:: Tischler 1990, 89

Antraštė:: žẽmė
Straipsnelis:: Kad gr. χθνόνιοι θεοί ‘požemio dievai’ verčiami į lo. kalbą dii indigetes (indigetes yra tokios pat darybos kaip ir caelitēs : caelum), tai lo. leksemoje indigetes turi slypėti lytis, reiškianti ‘žemė’. Taigi čia įžvelgiu *dheg(h)om, kurią atitinka het. tekan, gen. tagn-as ‘žemė’. Vadinasi, lo. kalboje aptikome leksemą, atitinkančią het. tekan, toch. A tkaṃ, B kam, kurias, kaip žinoma, atliepia gr. χθών, s. i. kṣam [107]. P. Kretschmeris (Glotta XX 1932, p. 65) iš esmės teisingai visas minėtas lytis kildina iš *dheghom-; pastaroji, suprastėjus netradiciniams žodžio pradžios priebalsiams ar dėl perkaitos, virtusi *ghom- ar *ghdhom-; taigi ide. *dheghóm (het. degan, toch. *tekan, tkan > dhghom- (gr. χθών, s. i. *ghsam > kṣam, *ghom-, *ghem-, lo. humus, lie. žẽmė, s. sl. zemlja [108]. Kad prolytė *dheghom ar *dhghom- (pastaroji iš *dhom- dėl Bartolomėjaus dėsnio?) yra pirmykštė, sunkoka patikėti. Jeigu žodis turi kitoms ide. kalboms nepažįstamų ypatybių, tai galime įtarti jį esant skoliniu iš neide. kalbos. Mūsų aptariamam žodžiui nurodyčiau gruzinų, adgili, migrel. dixa, dexa, svan. gim ‘žemė, Erde’.
Šaltinis:: Pisani 1976, 107–108

Antraštė:: žẽmė
Straipsnelis:: Oset. zæxx/zænxæ ‘žemė; žemės paviršius’. Iš *zamxa- ← *zam-ka nuo iranėnų *zam-, ide. *g̑hm̥-. Ironų dialekte turėjo reikšmės mx → xx asimiliacija, kaip ir žodyje æxxæssyn, æxxoys ir toliau. Digorų dialekte dėsningas m → n skiemens gale perėjimas, kaip ir simd/sind ir kt. (ОЯФ I 378 ir toliau). Plg. persų zamī, zamīn, pehlevi zamīk, part. zamīg ‘žemė’, zamīgrošn ‘pasaulio šalis’ = ‘rojus’ (plg. oset. rūxssag palinkėjimas velioniui), bel. (iš persų) zamīk, afganų zmaka ‘žemė’, Pamyro š. zeme, zime ‘laukas’, zimaδ ‘žemė’, s. zemc ‘laukas’, zəmoδ ‘žemė’, jazg. zamč ‘laukas’, zəmāδ ‘žemė’, m. zaxma (iš *zamxa) ‘laukas’, i. zaxmo ‘žemė’, ‘arimas’, sakų ysama junginyje ysama-ṣṣaṇdaa ‘pasaulis’, av. (acc.) ząm, s. i. ǰmā (Mayrhofer I 448), s. sl. zemlja, r. земля земной, lie. žẽmė,lo. humus, toch. B kem ‘žemė’. Pateiktos iranėnų formos atspindi netiesioginį kamieną *zam-. Atsiskiria jagnobų ir sogdų formos bei žodžiai. Jose pateikta sena nom. forma *zā- (av. zā̊): jagn. zaj, sogdų *zāj- (z’yh). Žr. Миллер ОЭ II 74; Gr. 37; Hübschmann Oss. 39; Morgenstierne IIFL II 276; ОЯФ I 19; Bielmeier 156 ir toliau; Bailey, Saka Dictionary, 345 ir toliau.
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ IV, 307

Antraštė:: žẽmė
Straipsnelis:: Jotvingių zem ‘žemė’, plg. lie. žẽmė, la. zeme, pr. semmē.
Šaltinis:: Zinkevičius 1985b, 82

Antraštė:: žẽmė
Straipsnelis:: žr. medė
Šaltinis:: Kortlandt 1977, 324

Antraštė:: žemė
Straipsnelis:: H. Pederseno išskiriami lie. ē kamienų tipai: […] 5) žemė, sl. zemlja, kuris yra šakninio daiktavardžio plėtinys, kaip ir upė, saulė, musė, pelė. […]
Šaltinis:: Kortlandt 1997, 159

Antraštė:: žẽmė
Straipsnelis:: Lie. žẽmė, kaip ir la. zeme, pr. semmē, iš bl. *źemē < bl. *źemjā, kur slypi ide. *g̑hem. Subs. ide. ‘žemė’ (t. y. kaip ‘žemė’) neturėjo ‘genityvo’ (ergatyvo) formos (ją matyt turėjo ide. ‘Žemė’), o buvo dvi jo (kaip ide. ‘žemė’) formos – ne ‘dvibazės’, o ‘vienbazės’ formos su segmentų ide. *dhegh-/*dhgh- ir *-em/*-m apofonine papildomąja distribucija: ide. *dheghm/*dhghem ‘žemė’ (grynas kamienas + nulinis fleksinis formantas) ir (‘loc.’ ir pan.) *dhghemi (*dheghmi) ‘t. p.’ (grynas kamienas + fleksinis formantas *-i), plg. Blt XX 13; manyti, kad čia buvo ‘dvibazės’ formos ide. *dheghem (*dheghom) ir *dheghemi (*dheghomi), vargu ar galima (plg. Benveniste Origines 147tt.). Iš ide. *dhghem ‘žemė’ bei (‘loc.’ ir pan.) *dhghemi išriedėjo:
Šaltinis:: Mažiulis 1995a, 45–46, 48

Antraštė:: žẽmė
Straipsnelis:: [Tyrime bandoma pritaikyti glotochronologijos metodą baltų ir slavų kalboms.] Protoslavų/protobaltų *zemja/zémijā, br. zjamlja, ukr. zemlja , r. zemlja, lie. žẽmė, la. zeme, pr. semmē, narevų zem.
Šaltinis:: Novotná, Blažek 2007, 334

Antraštė:: žẽmė
Straipsnelis:: Metatezė *DK > *KD yra ekskliuzyvinė keltų ir graikų kalbų izoglosa, kur italikų kalbos nebuvo įtrauktos. Ji nerandama anatolų, tocharų, germanų, indoiranėnų, armėnų ir albanų kalbose, o baltų-slavų, trakų ir frygų faktai yra neaiškūs: nežinoma, ar lie. žẽmė, s. sl. zemlja etc. kyla iš *g̑ʰdʰ- (su matateze), arba tiesiai iš *dʰg̑ʰ-.
Šaltinis:: Isaac 2007, 81–82

Antraštė:: žẽmė
Reikšmė:: earth
Straipsnelis:: Kai kurių paveldėtų leksemų forma ar turinys yra stipriai pakitęs: ide. *dʰeg̑ʰom- ‘earth’, silpnasis kamienas *dʰg̑ʰm-→ vr̥ddhi- derivatas *dʰg̑ʰem-o- ‘earthly’→*dʰg̑ʰem-ii̯ā ‘the earthly one’ > lie. žẽmė ‘earth’.
Šaltinis:: Petit 2010, 173

Antraštė:: žẽmė
Straipsnelis:: Aiškindamas ilgąją kylančiąją priegaidę tokiuose žodžiuose kaip čakavų (Novi) strãža (volja tipas su kamieno ilgu skiemeniu) kirčio atitraukimu, Ivšićius neatitrauktą kirtį sl. *zem’a̍ tipo ja vediniuose motyvuoja, paminėdamas lie . žẽmė (a. p. 2), kitu kamienu, t. y. priesaga *jē.
Šaltinis:: Fecht 2010, 11

Antraštė:: žẽmė
Straipsnelis:: Vietoj Saussure’o dėsnio lietuvių kalboje ir Dybo dėsnio slavų kalbose galima postuluoti atvirkščią kirčio atitraukimo iš cirkumfleksinio ir trumpo skiemens dėsnį. Atitrauktu kirčiu kirčiuoti skiemenys gaudavo cirkumfleksą. Dėl šio dėsnio galėjo susiformuoti dabartinė lietuvių kalbos 2 kirčiuotė iš senesnės oksitoninės. […] F. Kortlandtas prūsų kalboje rekonstruoja akcentinę sistemą, kurioje lietuvių kalbos 2 kirčiuotės žodžius atitinka, kaip ir slavų kalbose, oksitoninio kirčiavimo žodžiai. Vietoj Kortlandto postuluojamo kirčio perkėlimo dėsnio, prūsų kalbos žodžius galima traktuoti kaip išsaugojusius senesnį oksitoninį kirčiavimą. Pvz., […] pr. semmē : lie. žẽmė (2) […].
Šaltinis:: Darden 1984, 106–109

Antraštė:: žẽmė
Straipsnelis:: Lietuvių kalbos formų nom. sg. žẽmė, praet. 3 vẽdė, kuriose kirčiuojamas trumpasis balsis, lyginimas su atitinkamomis prūsų kalbos formomis semmē, weddē, kuriose kirčiuojamas skiemuo, einantis po trumpojo balsio, paskatino F. Kortlandtą ir, nepriklausomai nuo šio, V. Dybo manyti, kad prūsų kalboje kirtis buvęs perkeltas iš trumpo balsio į toliau einantį skiemenį. Šis kirčio perkėlimas vadinamas „Kortlandto dėsniu“. Kartu Kortlandtas yra suformulavęs ir hipotezę, kad prūsų kalbos tekstuose dvigubos priebalsės žymi kito skiemens kirtį. Kaip pastebi pats Kortlandtas, atsisakius šios hipotezės, nemaža dalis minėtąjį dėsnį pagrindžiančių pavyzdžių dingsta, pvz., tokios formos kaip pr. buttan, dessimton, gallan, atitinkančios lie. bùtas, dẽšimt, gãlą.
Šaltinis:: Olander 2009, 124