Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
mir̃ti
Straipsnelis:
žr. mainyti
Šaltinis:
Мельничук 1984 (1986), 140–141
Antraštė:
mir̃ti
Straipsnelis:
Arm. meṙanim, meṙay ‘mirštu’. [Lit.: Hübschmann AG, I, 473; Walde Pokorny II, 276; Walde Hofmann II, 113; Pokorny IEW, 735; Meillet Esquisse², 184; Adjarian, Arm. Wurzelwörterbuch, IV, 982; VII, 166.] Senasis ide. žodis reikšme ‘mirti’ glūdi s. i. mriyáte ‘miršta’, av. miryeite ‘t. p.’ […], [262], lo. morior, lie. mìrštu, mir̃ti, s. bažn. sl. mьrǫ, mrěti ‘mirti’. Ablauto pirmojo laipsnio *mer- glaudžiau susijęs su sl. ir s. i. (maratē), nei su nykstamojo laipsnio kitų kalbų dariniais [41 išn.: plg. Meillet Esquisse², 61]. e- laipsnio yra ir het. (merta ‘jis numirė’, Friedrich, Hethitisches Wörterbuch, 1954, 141).
Šaltinis:
Solta 1960, 261 t.
Antraštė:
mir̃ti
Straipsnelis:
Jotvingių mard ‘žmogus’ yra neaiškus žodis. Jis galbūt sietinas su lie. marùs, marìnti (mérdėti, mir̃ti) ir turėjo pirmykštę reikšmę ‘mirtingas’ (?). Priebalsis d gali būti vietoj t.
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b, 76
Antraštė:
mir̃ti
Straipsnelis:
Jotvingių mort ‘mirti’, plg. lie. mir̃ti, la. mir̃t. Gal čia tas pats vokalizmo laipsnis kaip lie. marùs, marìnti, mãras (?).
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b, 77
Antraštė:
mir̃ti
Reikšmė:
netekti gyvybės etc.
Straipsnelis:
žr. marus
Šaltinis:
Vanags 1994, 43
Antraštė:
mir̃ti
Straipsnelis:
Pasak Klingenschmitto (1982, 186, Anm. 29), lie. formų gìmsta (inf. gim̃ti), mìršta (inf. mir̃ti) akūtas perimtas iš lie. pažį́stu, la. pazĩstu < *-žīnstō (< *ǵn̥h₃-sḱo-h₂?) pagal proporciją: X = mìrštu, la. mir̃stu; praet. lie. pažinaũ, la. pazinu : praes. lie. pažį́stu, la. pazĩstu = praet. lie. miriaũ, la. miru : X. [8 išn.: Žodyje mìršta st-prezentas yra vėlyvas, plg. s. i. mriyáte, av. miryeite, lo. morior. Be to, tą rodo ir preteritas mìrė: formos mìrė ir gìmė yra vieninteliai ė preteritai šalia st prezento, taigi anksčiau jų prezentai turėję būti kitokie. Kadangi ė preterito veiksmažodžiai turi dėsningus st prezentus, suponuotinas ja prezentas *mrija- (*mir-ja-?). Žodžio gim̃ti vartojamas ir tematinis prezentas lie. gemù = la. dzemu.] Metatonija formose mìršta, gìmsta aiškintina kaip šaknų su -ə (laringalu) resegmentacija. Iš ide. *ǵn̥ə-st- galėjo būti kaip darybinis elementas abstrahuotas *-ə-st-, išplitęs ir aniṭ- tipo šaknyse. Vėliau iš bl. *žīst- (< *ǵn̥ə-st-) šaknies ilgasis balsis galėjęs išplisti dėl analogijos, plg. išvýsti, išvýstu, išvýdau (ide. *weyd- / *woyd- / *wid- pirminėje balsių kaitos sistemoje -ī- nebuvęs būdingas); taip pat klýsti, klýstu, klýdau [11 išn.: Lie. klýsti kilmės negalima aiškiai nustatyti; šaknies balsį -ey- rodo čia neabejotinai priklausąs išvestinis vardažodis klaidà.] [12 išn. Cirkumfleksinės šaknies pavyzdžiai: nỹkti, pỹkti, vỹkti. Jų pagrindas – šaknys su diftongu *ei.]. Šiuo požiūriu lie. tvìrkti, tvìrksta, tvìrkau skiriasi nuo mir̃ti, gim̃ti, išlaikiusių pirminę priegaidę bendratyse, ir artimesnis Klingenschmitto aptartam veiksmažodžiui lie. jùnkti, jùnkstu, jùnkau. [Dar žr. tvirkti, junkti]
Šaltinis:
Bammesberger 1994a, 179–180
Antraštė:
mir̃ti
Straipsnelis:
[Tyrime bandoma pritaikyti glotochronologijos metodą baltų ir slavų kalboms.] 17 protoslavų/protobaltų *-merti/mirti, br. pamerci, ukr. umyrat ̕, r. umeret ̕, lie. mir̃ti, la. mirt, narevų mort.
Šaltinis:
Novotná, Blažek 2007, 334
Antraštė:
mir̃ti
Straipsnelis:
žr. merėti
Šaltinis:
Аникин 1997 (1998), 208—211
Antraštė:
mir̃ti
Straipsnelis:
Tokie pavyzdžiai kaip lie. praes. 3 mìršta vs. inf. mir̃ti rodo, kad skirtingi veiksmažodžio kamienai gali turėti skirtingas šaknies priegaides, o lie. praes. 3 nèsuka vs. praet. nesùko rodo, kad šaknis kartais gali būti kirčiuota, o kartais – ne. Visi tokie nesutapimai latvių kalboje išnykę.
Šaltinis:
Olander 2009, 121

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas