Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: migla, trumitta, liaukoti, kedenti, šitas, delgti, puodas, liaukti, kalti, bambiza.

Antraštė:

miglà

Reikšmė:

rūkas

Straipsnelis:

žr. mėgti

Šaltinis:

Мельничук 1984 (1986), 142

Antraštė:

miglà

Straipsnelis:

[Rekonstruojama s. alb. leksika, atitinkanti baltų kalbų žodžius] S. alb. *méglā > n. alb. mjegull f. ‘rūkas’. Plg. lie. miglà, la. migla, s. sl. мьгла ir kt. ide. žinomus atitikmenis.

Šaltinis:

Десницкая 1983, 19

Antraštė:

miglà

Straipsnelis:

Alb. mjegull, mjergull f. ‘rūkas, migla’. Iš iki šiol pasiūlytų šio žodžio etimologijų išsilaikė gretinimas su gr. ὀμίχλη, sl. mъgla, lie. miglà. Fonetiniai sunkumai yra lengvai įveikiami.

Šaltinis:

Çabej 1964c, 38 (52)

Antraštė:

miglà

Straipsnelis:

Pr. aglo ‘lietus’, pradedant Pauli BSV 7, 1973, 159, yra lyginama su gr. ἀγλῡ́ς ‘migla’; semantiškai plg. toch. tärkär ‘debesis’; lie. drė́gnas, dérgia, r. надорога ir pan. (Drisk GHÅ, 44, 1938, 25 = KlSchrift. 1966, 55). Kiti gretinimai yra dar labiau abejоtini. Yra hipotetinė prielaida dėl pirminio *miglā, kurį plg. su lie. miglà, la. miglà, sl. *mьgla (s. sl. мьгла, r. мгла ir t. t.). Pr. aglo ‘lietus’ būdingas ryšys su lie. trm. miglà, migloć ‘lyti’ (plg. miglà miglója kaip lietús li̇́ja, miglója lietus, s'n'égas s'n'égo) ir migli̇́nas ‘rūkas’. Mažiulis ZfSl 19, 1974, 212–214 aglo traktuoja kaip *aglā = *aklā ir sieja su het. eku ‘gerti’, toch. yok- arba lo. aqua, go. aƕa kartu *aklā gali būti laikomas subst. adj. lie. ãklas, la. akls tipo.

Šaltinis:

Топоров ПЯ I, 58–59

Antraštė:

miglà

Straipsnelis:

Oset. mīğ/meğæ ‘debesis; rūkas’. Kildinamas iš *maiga-, ide. *meigho (arijų-armėnų-graikų-slavų-baltų izoglosa): persų mēγ ‘debesis, rūkas’, Pamyro v. mēγ, Pamyro i. mīγ (Morgenstierne. IIFL II 226), Pamyro m. mēγ (Зарудин, Мунд. 155), Pаmyro jazg. k'awmey ‘debesis’, məγdob ‘dūmelis, ūkana’, pehlevis mēγ, part. myg (Boyce 191), av. maeγa-, s. i. megha- ‘debesis’, arm. mēg [vargu ar iš iranėnų, pagal Benveniste (BSL 1958 LIII 60)], s. sl. mьgla, r. мгла, (trm.) мга ‘pilkas tamsus debesis’ (Даль), lie. miglà ‘rūkas’, gr. ὀμίχλη ‘debesis; rūkas’.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ II, 117

Antraštė:

migla

Straipsnelis:

Lie. migla, la. migla, gr. ὀμίχλη, s. sl. mĭgla, r. mgla ir t. t., s. i. mih-. Visi šie žodžiai kilę iš šaknies *meigh-, galbūt tos pačios, kuri yra ir s. sl. mĭgnąti ‘mirkčioti, mirgėti’ ir lie. migti. Semantinis vystymasis: ‘migla, (debesis)’ ← ‘blankus, neryškus; aptempti’.

Šaltinis:

Buck 1949, 66

Antraštė:

miglà

Straipsnelis:

žr. merkti

Šaltinis:

Tenhagen 1992, 113–123

Antraštė:

miglà

Straipsnelis:

Gr. ὀμίχλη fem. ‘tirštas rūkas’ [...]. Su proteze o- atitinka įvairius žodžius, išvestus iš pamatinio *meig̑h-. Identiškas lie. miglà, s. sl. mĭgla f., kurie turi tą patį balsį ir tą pačią priesagą (plg. νεφέλη?). Šiems vediniams su *-lā kitur atliepia šakniniai vediniai: su balsiu o s. i. meghá- m. ‘debesis’, av. maēγα-, arm. mēg ‘rūkas’, su nuliniu balsiu s. i. mih- fem. ‘rūkas’, plg. Pokorny 719. Dar žr. ἀμιχθαλóεις.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 3 798

Antraštė:

miglà

Straipsnelis:

[...]indoeuropietiškas -l- vedinys, reiškiantis miglą [yra] gr. ὀμίχλη, bl. (ir sl.) miglà, esantis šalia s. i. mih- (fem.) ‘migla, rūkas, garas’ (plg. taip pat arm. mēg, gen. migi).

Šaltinis:

Wachter 1997, 18⁵⁰

Antraštė:

miglà

Straipsnelis:

Sprendžiant velarinių ir labiovelarinių priebalsių sutapimo klausimą matyti, kad ten, kur arm. mêg ‘Nebel’ < ide. *moi̯gh yra velarinis, kitur yra labiovelarinis, plg. lie. miglà, dar plg. vedų megháḥ, s. sl. mĭgla ‘Nebel’.

Šaltinis:

Poljakov 1995, 105

Antraštė:

miglà

Straipsnelis:

[publikuojamas darbas, rengtas apie 1873, kuriame kitaip aiškinama prūsų leksika, pateikta Nesselmano „Thesaurus linguae prussicae“] Su lie. miglà, myglė̃, dar plg. s. sl. mьgla, bulg. mъgla, s.-kr. magla ir kt., siejamas pr. aglo, kuris turėtų būti rašomas maglo, -gla.

Šaltinis:

Matzenauer 2003, 34

Antraštė:

miglà

Straipsnelis:

Pokorny, IEW 712–713 gr. ὀμίχλη, lie. miglà ‘fog’, s. i. meghá- ‘cloud’ ryšys su miegóti šaknimi *meigʰ- abejotinas. Tuomet šaknį rekonstruotume kaip *h₃meigʰ-. Dar žr. miegoti.

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2004, 183–185

Antraštė:

miglà

Reikšmė:

haze, mist, fog

Straipsnelis:

[Aptariama laringalų metatezė. Pasak Ivanovo ir kt., tokia metatezė galėjo vykti tarp atskirų skiemenų, tačiau baltų ir slavų kalbų faktai tam prieštarauja. Pvz.:] lie. miglà ‘haze, mist, fog’, la. migla ‘fog, mist’, s. r. mьgla ‘fog’ < *h₃mígʰleh₂-.

Šaltinis:

Young 2006b, 236