Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: plauti, gausus, sarpinti, rodyti.

Rezultatai

Antraštė:: pláuti
Straipsnelis:: [Bendraide. žodis - arm.] luanam, aor. luacʿi ‘plauti, mazgoti’. [Lit.:] Hübschmann AG I 454; Walde-Pokorny II 94 t.; Walde-Hofmann II 327; Adjarian Arm. Wurzelwörterbuch III 272. Šis žodis priklauso [ide. ž. grupei:] s. i. plavate ‘plaukioti laivu’, lie. pláuju, pláuti ‘schwimmen, spülen’ ir kt.
Šaltinis:: Solta 1960, 94

Antraštė:: pláuti
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą ir, antra, naujus (bendrabaltiškus bei atskiros kalbos) elementus, atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] Lie. pil̃vas iš tikrųjų – „kas pripiltas“ iš pi̇̀, o pastarasis – silpnojo laipsnio ir šliejasi prie *pleu-/*plou- „plaukti, tekėti, lietis“, s. sl. pluti. Čia taip pat pr. dievas Pilvitus, plg. le. obfity < opłwity „gausus“.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 224

Antraštė:: pláuti
Straipsnelis:: Toch. A plutk-, *plyotk- „artintis, pasirodyti“ (kauz.) praet. act. formose paplutkär ir plyockäs. Lane, Studies... in Honor (straipsnis pasirodė 1965 m.) 97, mano, kad A formoje plutk- galima įžiūrėti -tk- sustiprint A plaw-, B plu- „sklandyti, plūduriuoti“. Kadangi pastarasis v. yra giminiškas su s. i. plávate „plūduriuoti, plaukti, sklandyti“, gr. πλέω„plaukioti, plaukti“ ir t. t., tai dėl toch. A plukt- reikšmės Lane nurodo s. air. lu- „judinti“. Tačiau šiuo atveju labiau rekomenduotina kildinti iš išplėstos ide. formos *pleud- iš *pleu-, kurią randame s. air. im-lūadi „exagitat“, lūaid- „judinti ir t. t.“, s. isl. fljōta, s. ang. flēotan „sruventi, tekėti“, lie. pláudžiu. Šiuo atveju vardažodinės kilmės -k- buvo pridėtas prie toch. *plut- < ide. *plud-. Reikšmė „artintis, pasirodyti“ išsirutuliojo iš reikšmės „judintis“ (plg. s. air. lūaid-). Toch. A formoje plyock- (-tk-> -ck- patalizacija) reikia įžiūrėti ide. plēud-. Taip pat plg. B pälyca-, pälyc „lacus“.
Šaltinis:: Windekens 1976, 380

Antraštė:: pláuti
Straipsnelis:: Anot E. Frenkelio (Lit. Etym. Wrtb. 609) lie. pláuti „to wash“ (< ide. šaknies *pleu laikytinas giminišku su s. sl. plavati, r. plavatь „plaukti“, s. i. plavate „plaukia“, gr. jon. plṓein „plaukti“, go. flodus „potvynis“, s. angl. flówan, ir t. t. Panašiai lie. plúostas, la. pluôsts „plaustas, keltas“, la. pluostît, pluôstuôt „vežti, gabenti plaustu“ turi būti aptariami čia. Manoma, kad Frenkelis turėtų atkreipti dėmesį į Chr. Stango (Das slav. und balt. Verbum, 131) nuomonę lie. pláuti ir plúostas kildinti iš kamienų *pleu- ir *plō- (pastaruosius Chr. Stangas skaido į *pl-eu- ir *pl-eəs), kurie remiasi šaknimi *pel-. Čia mūsų reikalui būtina prisiminti Martineto straipsnį (žr. Word IX 253–). Aptariamus lie. žodžius galime kildinti iš vieno kamieno *pleAʷ, kurio atspindys bl. kalbose (prieš priebalsį) yra *plō- ir (priebalsį) *plāw, plg. lie. plúo-stas < *plō- ir plov-ė < *plāw. Vėliau *plāw šaknies formose prieš priebalsį buvo pakeista ir prabl. *plāw-tei išvirto infinityvu pláuti [31] (sutrumpėjus bendrabal. ilgiesiems dvibalsiams prieš priebalsį). Atrodo esąs galimas daiktas, kad rekonstruota v. šaknis, besibaigianti *-Aʷ-, t. y. bendrabl. *-āw- (prieš preterito balsį *-ē-, prieš priebalsį *āw-), buvo atramos taškas lie. kalbos ė- preterito šaknies balsio pailgėjimui.
Šaltinis:: Schmalstieg 1960, 131–132

Antraštė:: pláuti
Straipsnelis:: Oset. fæjlawyn : fæjlyd|felawun : felud „bangomis plazdėti“ (pvz., apie vėliavą, liepsną) „plėstis bangomis; slinkti bangomis“ ~ skaidomas į faj-law-un|fe-law-un. Kilęs iš *pati-frāv- ar *pati-flav-, kur pati- preverbas, duodantis osetinų kalboje fæ arba fi|fe. Šiuo atveju ironų pirmoji forma fæ (su j pasirodymu prieš sklandžiuosius fæj), digorų – antroji fe. Kamienas law- kilęs iš flāv- su įprastu f nukritimu žodžio pradžioje prieš sklandžiuosius. Plg. av. frav- „plaukti, judėti, svyruoti“, s. i. plav-, prav- „plaukti, banguoti, vilnyti (apie liepsną, drabužius); banguoti, vilnyti“, s. sl. плавати, r. плавать, lie. pláuti, s. v. a. flawen „apiplauti“, s. ang. flōwan „bėgti per kraštus“, ang. to flow „tekėti, lietis“, flow „srovė, tekmė“, gr. πλέω„plaukiu“, lo. pluere „lyti“. Kitaip: Bailey, BSOAS 1948 XII 331 (fæjlawyn ← *pati-vi-rāw-).
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ I, 432

Antraštė:: pláuti
Straipsnelis:: Gr. πλεύμων, -ονοςm. „plautis“ [...]. Plaučių pavadinimas yra vienas iš kūno dalių pavadinimų, kurie skirtingose ide. kalbose varijuoja. Gr. žodžiui artimiausia forma yra s. i. klomán- m. „dešinysis plautis“, dgs. „plaučiai“, jeigu, atstatydami ide. *pleumon-, pripažinsime p-m disimiliaciją į k-m. Lo. pulmō, -ōnis, jeigu pripažįstame, kad kilęs iš *plumon, skirsis nuliniu šaknies balsiu ir ilgu priesagos vokalizmu. Gr. ir s. i. žodžiai vedami iš πλέω, plavate „plūduriuoti“, plaučiai esąs organas, kuris plūduriuoja vandenyje. Dėl atitinkamo oset. fakto žr. Benveniste BSL 52, 1956, 40 = Langue ossète 41. Tas pats ryšys tik su skirtinga daryba ir baltų-slavų kalbose: pr. plauti, lie. plaũčiai m. pl., s. sl. pljušta n. pl. iš *pleu-tyo- bei veiksmažodžiai plauti, s. sl. pluti.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 915

Antraštė:: pláuti
Straipsnelis:: [Aptariami pirminių slavų prezensų dariniai.] Lyginti su sl. plovǫ (pluti) ‘segeln, schwimmen’ (šalia kurio yra ir gr. πλέω, rodantis tematinį paprastą prezensą su šaknies laipsniu *plew-) baltų kalbos neturi pakankamai medžiagos (dar plg. Trautmanno (Baltisch-Slavisches Wörterbuch, Göttingen, 1924, 223) surinktas formas), nors pvz., lie. pláuju, pláuti (~ *plew-) yra senas kauzatyvas su *-éye/o- ir o kamieno laipsniu (Ostrowski, HS, 114(1), 2001, 181; dėl diftongo *ow žr. Schmalstieg, Journal of Indo-European Studies, 2000, 191).
Šaltinis:: Sowa 2003, 287

Antraštė:: pláuti
Straipsnelis:: [Aptariama ilgųjų balsių raida bei Kortlandto siūlomos cirkumfleksinės priegaidės galimybė baltų ir slavų kalbose.] Lie. pláuti, pláuja/-na, sl. *pla̋viti AP a ‘plaukioti, plukdyti’ (sr.-kr. plȁviti, r. plávit̕). Narten *pleu- šaknies pobūdis nuo seno žinomas, plg. toch. B subj. plyewaṃ ‘plaukios, plukdys’ (< *plēu-), gr. πλώω ‘plaukti, plaukioti’, s. ang. flōwan ‘tekėti, lietis’ (< *plōu-). Jasanoffas 2003, 224 teigia, kad laringalinio varianto rekonstruota forma nepagrįsta. Lie. pláuti galėtų būti kauzatyvo *plōu-éi̯e-ti tęsinys. Tai pagrindžia jo reikšmė ir tranzityvumas, plg. s. sl. pluti, plovǫ ‘plaukti, plaukioti, buriuoti’, s. i. plávate ‘plaukti, plaukioti, plukdyti’ ir kt. Vaillantas (1966, 424; 233) sl. *pla̋viti laiko *ply̋nǫti ‘tekėti, lietis’ (le. płynąć, č. plynouti) vidiniu sl. kauzatyvu, plg. antrinį *ply̋ti (sr.-kr. plȉti, plȉjēm, r. plyt̕).
Šaltinis:: Villanueva Svensson 2011a, 25