Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
uosta
,
aiti
.
Rezultatai
Antraštė:
uostà
Straipsnelis:
ōus-
:
əus-
‘burna, žiotys, kraštas’ (Pokorny IEW 784). ‘Burnos’ pavadinimas neturi jokio /
u̯
/. Het.
aiš
, gen.
iššas
kilęs iš anat. *
aes
, *
esas
(
s-
kamienas kaip *
nebes
, gen. *
nebesas
‘dangus’) iš ide. *
(h)óh₁-s
resp. *
(h)óh₁-os
, gen. *
(h)h₁-és-s
(normalizuoto *
-és-os
), plg. Lindeman, F. O., Indoeuropéen *
ōs
‘bouche’. To Honor Roman Jakobson, The Hague-Paris 1966, 1188–90 ir Eichner, H., Die Etymologie von heth. mehur. MSS 31, 1973, p. 54 su 5 pastaba 84-ajame p. […] [72]. Iš tos pačios pagrindinės formos aiškintini lo.
ōs
, ved.
ā́s-
, v. air.
á
, taip pat tematizuotas s. isl.
óss
. Iš šios šaknies yra ir lo.
ōstium
ir lie.
uostà
f.,
úostas
m. ‘Flußmündung’. Su jais turbūt kaip nors susiję ved.
óṣṭha-
‘lūpa’, s. sl. pl.
usta
, pr.
austo
‘burna’ ir vedinys r.
úst’e
‘Mündung’. Vienintelis galimas sprendimas rodosi esąs Lindemano 1966 p. 1190 pateiktasis, pagal kurį čia yra forma *
(h)óh₁-us
. Spėjamas dviskiemenis ištarimas (*
oiis-
po laringalo nukritimo) geriausiai sutampa (derinasi) su krintančiąja pr.
ā
acc. ‘snukį’ intonacija. [73]
Šaltinis:
Rasmussen 1989
, 72–73
Antraštė:
uostà
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la. ir pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžti, pirma, paveldėtą ide. komponentą ir, antra, naujus (bendrabaltiškus bei atskiros kalbos) elementus, atsiradus baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbų raidoje]. Pr. kalba išlaikė seną ide. ‘burnos’ pavadinimą:
austo
nom. pl. n. (plg. acc. sg.
āustin
‘nasrai, snukis’), kuris identiškas sl.
usta
. Tai priesagos
-t-
vedinys iš ide. *
ous-
. Plg. lie.
áusčioti
‘plepėti; plūsti; kalbėti’ bei s. lo.
austium
(klasikinės
ōstium
) ‘išėjimas; upės žiotys’, s. i.
óṣṭha-
‘lūpa’. Prie jų su
ō
laipsniu priklauso lie.
úostas
,
uostà
‘upės žiotys’ (plg. lo.
os
,
oris
‘burna, lūpos’).
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 222
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas