Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: uosta, kaulys, alvyta, kabarai, griausti, gultis, gysti.

Antraštė:

uostà

Straipsnelis:

ōus- : əus- ‘burna, žiotys, kraštas’ (Pokorny IEW 784). ‘Burnos’ pavadinimas neturi jokio /u̯/. Het. aiš, gen. iššas kilęs iš anat. *aes, *esas (s-kamienas kaip *nebes, gen. *nebesas ‘dangus’) iš ide. *(h)óh₁-s resp. *(h)óh₁-os, gen. *(h)h₁-és-s (normalizuoto *-és-os), plg. Lindeman, F. O., Indoeuropéen *ōs ‘bouche’. To Honor Roman Jakobson, The Hague-Paris 1966, 1188–90 ir Eichner, H., Die Etymologie von heth. mehur. MSS 31, 1973, p. 54 su 5 pastaba 84-ajame p. […] [72]. Iš tos pačios pagrindinės formos aiškintini lo. ōs, ved. ā́s-, v. air. á, taip pat tematizuotas s. isl. óss. Iš šios šaknies yra ir lo. ōstium ir lie. uostà f., úostas m. ‘Flußmündung’. Su jais turbūt kaip nors susiję ved. óṣṭha- ‘lūpa’, s. sl. pl. usta, pr. austo ‘burna’ ir vedinys r. úst’e ‘Mündung’. Vienintelis galimas sprendimas rodosi esąs Lindemano 1966 p. 1190 pateiktasis, pagal kurį čia yra forma *(h)óh₁-us. Spėjamas dviskiemenis ištarimas (*oiis- po laringalo nukritimo) geriausiai sutampa (derinasi) su krintančiąja pr. ā acc. ‘snukį’ intonacija. [73]

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 72–73

Antraštė:

uostà

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la. ir pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžti, pirma, paveldėtą ide. komponentą ir, antra, naujus (bendrabaltiškus bei atskiros kalbos) elementus, atsiradus baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbų raidoje]. Pr. kalba išlaikė seną ide. ‘burnos’ pavadinimą: austo nom. pl. n. (plg. acc. sg. āustin ‘nasrai, snukis’), kuris identiškas sl. usta. Tai priesagos -t- vedinys iš ide. *ous-. Plg. lie. áusčioti ‘plepėti; plūsti; kalbėti’ bei s. lo. austium (klasikinės ōstium) ‘išėjimas; upės žiotys’, s. i. óṣṭha- ‘lūpa’. Prie jų su ō laipsniu priklauso lie. úostas, uostà ‘upės žiotys’ (plg. lo. os, oris ‘burna, lūpos’).

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 222