Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
plakti
,
nugura
,
kloti
.
Rezultatai
Antraštė:
plàkti
Straipsnelis:
[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėmis inovacijomis nustatyti vertingiausi yra tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmanas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro sio darbo pagrindą.]
pleškėti
„poškėti, traškėti“ Frenkelis (Wb.) įžvelgia šio onomatopėjinio žodžio (lie.
plẽška
, r.
pléščet
) ryšį su lie.
plakšėti
ir toliau su
plàkti
. Jeigu šis sugretinimas teisingas, tai turėtume baltų-slavų žodį, kurio, morfologine sandara baltų (lie.
pleškėti
ir slavų (r.
pleskátь
) kalbose nėra vienoda. Iš dalies bendrą baltų ir slavų inovaciją vis dėlto reikia pripažinti jau baltų-slavų epochai.
Šaltinis:
Safarewicz 1967
, 252
Antraštė:
plàkti
Straipsnelis:
Su ide. *
plek-
(*
plēk-
, *
plāk-
, *
plāg-
), taip pat *
plē-
, *
plɘ-
„mušti, skaldyti, plėšyti“, *
plēk̂-
, *
plɘk̂-
, *
plēik̂-
, *
plīk̂-
„rauti, plėšti, lupti“ siejama gr.
πλήσσω
(*
plāki̯ō
), lo.
plangō
„mušu“, lie.
plakù
,
plàkti
„mušti, belsti“, s. sl.
плачѫ
,
плакати (сѧ)
, lo.
plectō
,
plectere
„bausti“, lie.
plė́šiu
,
plė́šti
, la.
pluôsît
„plėšti“ ir kt.
Šaltinis:
Трубачев 1966
, 248
Antraštė:
plàkti
Straipsnelis:
Artimiausia paralelė E. Frenkelio žodyne pateikiam lie.
plàkti
(
plakù
,
plakiaũ
) „(mit der lute, einem Strick, einem Riemen) schlagen, peitschen, geisseln, schlagen (im allgemeinen), prügeln, klopfen, branden, wogen“ yra ne žod. autoriaus siūloma
plakt
(
pluoku
,
plaku
) „flach sverden, platt niederfallen, zusammenfallen, weniger werden“, o trm. v.
plakt
,
pluoku
,
plaku
„klopfend, hämmernd schärfen“, t. y. „die Sense durch das Schlagen dünsler machen“, žr. V. Rūk̡e, Språkliga Bidrag 2 (1955), 35 s. v. II
plakt
.
Šaltinis:
Rūķe-Draviņa 1959
, 53
Antraštė:
plàkti
Straipsnelis:
Gr. πλήσσω ‘mušti, belsti, gelti’ [...]. Šaknis *
pleə₂-
kilo iš duslaus gomurinio arba sonorinio. Duslus žodyje πλήσσω iš *
plā-q-
, su kuriuo gretinama slavų veiksmažodis, reiškiantis ‘skystis’ (atitinkamai ‘muštis į krūtinę’), plg. s. sl.
plačǫ sę
, r.
pláču
, kuris suponuoja ide.
ā
. Kaip veiksmažodinis daiktavardis taip pat lie.
plókis
‘smūgis’, šaknies forma su
ă
(
ə₂
) lie. žodyje
plakù
,
plàkti
. Sonorinis žodžio gale yra gr. πλᾱγᾱ́, jonėnų πληγή ‘smūgis, dūris, žaizda’, kurį randame germ. kalbose s. ang.
flōcan
‘ploti’, go. su reduplikacija
fai-flocum
‘ἐκόπτοντο’, s. v. a.
fluohhon
. Tas pats sonorinis su trumpu balsiu formoje πλαγῆναι (aor. pas.) ir nazalizuotame praes. πλάξω, plg. lo.
plangō
. Sprogstamojo duslaus/skardaus kaita žodžio gale kitose žodžių šeimose kartais yra aiškinama senojo atematinio esam. l. buvimu. Kiti gretinimai yra galbūt galimi, tačiau rodo sunkumų : πλάξ dėl reikšmės (ar πλήσσω reiškė ‘suploti’?), lie.
pliekiù
,
pli̇́ekti
bei lo.
plectō
,
-ere
‘bausti’ pagal jų balses. Žr. Pokorny 832 ir Beckes,
Proto-Indo-European-Laryngeals
200.
Šaltinis:
Chantraine DEG
, 917
Antraštė:
plàkti
Straipsnelis:
*
plāg+
/*
plōg+
/*
plag+
(*
plāk+
/*
plōk+
/*
plak+
): gr. πλήσσω ‘mušti, suduoti’ (‘strike’) (< *
plākyō
); lo.
plagā
‘mušti’ / go.
faiflōcum
‘ἐκόπτοντο’ / gr. ἐπλάγην (aor.), τα πλάγια ‘flanks’; s. i. plakṣṇoti ‘suduoda’, lie.
plàkti
‘to strike’ (Burrow, T., 1968, Sanskrit
plakṣṇoti
.
Pratidānam
. Indian, Iranian and Indo–European studies presented to F. B. Kniper (ed by J. C. Heesterman et al.), p. 250–51; Burrow, T., 1979, The problem of shwa in Sanskrit, Oxford, Clarendon Press, p. 14–15).
Šaltinis:
Nyman 1985
, 59
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas