Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: plakti, tranksmas, viedras, spriausti, žvagėti, žamė, sviegti, tromita, grumodas, vasardrungnis, nartinti, sėbras, ėdus, galininkas, bangas, šlikti, pulti, požiūris, belsti.

Antraštė:

plàkti

Straipsnelis:

[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėmis inovacijomis nustatyti vertingiausi yra tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmanas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro sio darbo pagrindą.] pleškėti „poškėti, traškėti“ Frenkelis (Wb.) įžvelgia šio onomatopėjinio žodžio (lie. plẽška, r. pléščet) ryšį su lie. plakšėti ir toliau su plàkti. Jeigu šis sugretinimas teisingas, tai turėtume baltų-slavų žodį, kurio, morfologine sandara baltų (lie. pleškėti ir slavų (r. pleskátь) kalbose nėra vienoda. Iš dalies bendrą baltų ir slavų inovaciją vis dėlto reikia pripažinti jau baltų-slavų epochai.

Šaltinis:

Safarewicz 1967, 252

Antraštė:

plàkti

Straipsnelis:

Su ide. *plek- (*plēk-, *plāk-, *plāg-), taip pat *plē-, *plɘ- „mušti, skaldyti, plėšyti“, *plēk̂-, *plɘk̂-, *plēik̂-, *plīk̂- „rauti, plėšti, lupti“ siejama gr. πλήσσω (*plāki̯ō), lo. plangō „mušu“, lie. plakù, plàkti „mušti, belsti“, s. sl. плачѫ, плакати (сѧ), lo. plectō, plectere „bausti“, lie. plė́šiu, plė́šti, la. pluôsît „plėšti“ ir kt.

Šaltinis:

Трубачев 1966, 248

Antraštė:

plàkti

Straipsnelis:

Artimiausia paralelė E. Frenkelio žodyne pateikiam lie. plàkti (plakù, plakiaũ) „(mit der lute, einem Strick, einem Riemen) schlagen, peitschen, geisseln, schlagen (im allgemeinen), prügeln, klopfen, branden, wogen“ yra ne žod. autoriaus siūloma plakt (pluoku, plaku) „flach sverden, platt niederfallen, zusammenfallen, weniger werden“, o trm. v. plakt, pluoku, plaku „klopfend, hämmernd schärfen“, t. y. „die Sense durch das Schlagen dünsler machen“, žr. V. Rūk̡e, Språkliga Bidrag 2 (1955), 35 s. v. II plakt.

Šaltinis:

Rūķe-Draviņa 1959, 53

Antraštė:

plàkti

Straipsnelis:

Gr. πλήσσω ‘mušti, belsti, gelti’ [...]. Šaknis *pleə₂- kilo iš duslaus gomurinio arba sonorinio. Duslus žodyje πλήσσω iš *plā-q-, su kuriuo gretinama slavų veiksmažodis, reiškiantis ‘skystis’ (atitinkamai ‘muštis į krūtinę’), plg. s. sl. plačǫ sę, r. pláču, kuris suponuoja ide. ā. Kaip veiksmažodinis daiktavardis taip pat lie. plókis ‘smūgis’, šaknies forma su ă (ə₂) lie. žodyje plakù, plàkti. Sonorinis žodžio gale yra gr. πλᾱγᾱ́, jonėnų πληγή ‘smūgis, dūris, žaizda’, kurį randame germ. kalbose s. ang. flōcan ‘ploti’, go. su reduplikacija fai-flocum ‘ἐκόπτοντο’, s. v. a. fluohhon. Tas pats sonorinis su trumpu balsiu formoje πλαγῆναι (aor. pas.) ir nazalizuotame praes. πλάξω, plg. lo. plangō. Sprogstamojo duslaus/skardaus kaita žodžio gale kitose žodžių šeimose kartais yra aiškinama senojo atematinio esam. l. buvimu. Kiti gretinimai yra galbūt galimi, tačiau rodo sunkumų : πλάξ dėl reikšmės (ar πλήσσω reiškė ‘suploti’?), lie. pliekiù, pli̇́ekti bei lo. plectō, -ere ‘bausti’ pagal jų balses. Žr. Pokorny 832 ir Beckes, Proto-Indo-European-Laryngeals 200.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 917

Antraštė:

plàkti

Straipsnelis:

*plāg+/*plōg+/*plag+ (*plāk+/*plōk+/*plak+): gr. πλήσσω ‘mušti, suduoti’ (‘strike’) (< *plākyō); lo. plagā ‘mušti’ / go. faiflōcum ‘ἐκόπτοντο’ / gr. ἐπλάγην (aor.), τα πλάγια ‘flanks’; s. i. plakṣṇoti ‘suduoda’, lie. plàkti ‘to strike’ (Burrow, T., 1968, Sanskrit plakṣṇoti. Pratidānam. Indian, Iranian and Indo–European studies presented to F. B. Kniper (ed by J. C. Heesterman et al.), p. 250–51; Burrow, T., 1979, The problem of shwa in Sanskrit, Oxford, Clarendon Press, p. 14–15).

Šaltinis:

Nyman 1985, 59