Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: skabyti, sunktis, skirbti, smalkis, siausti, trakas.

Antraštė:

skabýti

Straipsnelis:

Gr. σκάπτω ‘išskaptuoti’ […]. Iškyla dvi galimybės, pagal kurias galima kildinti iš σκαπ- (aspiruotas žodžio galo atsiradęs dėl θάπτω, τάφος, ταφῆναι analogijos) arba iš σκαφ- (su fonetiškai ir analogiškai kilusiu σκαπ-). Pirmuoju atveju galima prisiminti tiktai lo. scapulae ‘pečiai’, umbrių scapla (acc. sg.). Platesnį ramstį turime atstatydami σκαφ-, kuris įeina į plačią grupę, reiškiančia ‘skusti, gramdyti’, lo. scabō, germ. kalbų s. v. a. scaban ir t. t., baltų kalbų lie. skabiù (germ. ir baltų kalbų a gali reprezentuoti a arba o). Lie. skobiù suponuoja o, slavų kalbų r. skóbelŭ ‘gramdyklė’ yra dviprasmiškas dėl vokalizmo. Graikų, lotynų ir greičiausiai germanų bei baltų-slavų kalbose balsis o yra familiarių ir techninių žodžių ypatybė, tačiau lo. taip pat turi scobis ir t. t. Jei čia priimame, kad šaknis rodo balsių kaitą, tai gretintinas su σκέπαρνος; jei manoma, kad σ- žodžio pradžioje yra mobili (kas priimtina), tai galima prisiminti κόπτω. Dar žr. Solmsen, Beiträge 196–210.

Šaltinis:

Chantraine DEG 4, 1011

Antraštė:

skabýti

Straipsnelis:

žr. skobti

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ III, 120

Antraštė:

skabýti

Straipsnelis:

žr. skobti

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ IV, 132

Antraštė:

skabýti

Straipsnelis:

[Aptariami baltizmai čekų kalboje.] Su lie. skabýti, kilusiu iš ide. *skabh-, taip pat plg. lie. skebérda ‘асколак, лучына’, la. skabar̂da, skabar̂ga ‘стрэмка, задзiрына’, lo. scobis ‘пачассе’, gali būti lyginamas ne tik ru. щéбень ‘дробны камень’, bet ir semantiškai artimi br. шчэбель, шчэблы, шчабялёк ‘лёстачкi, планкi ў драбiне воза’, gal taip pat le. szczebel ‘перекладзiна ў лесвiцы’, ček. štebel, ščebel ‘t.p.’. Nors šiuos žodžius Bartošas kildina iš vok. Stabel, kas taip pat yra įmanoma.

Šaltinis:

Лучыц-Федарэц 2003, 296