Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gabenti, tuokti, geibti, padurmai, kaikaras, skieda, ėras, dūduloti.

Antraštė:

gabénti

Reikšmė:

pervežti, transportuoti, pristatyti, išvežti

Straipsnelis:

Germ. geb-a ‘duoti’ (go. giban ‘duoti’, s. isl. gefa ‘duoti; duoti nuomon, suteikti, dovanoti, patenkinti, išpildyti’, [217], s. ang. giefan ‘duoti’, s. saks. geban ‘(per)duoti’, s. v. a. geban, n. v. a. geben) pirmiausia lygintina – ir toks gretinimas turbūt yra teisingas – su europ. g̑habh- ‘imti, (at)nešti, laikyti, turėti’. [218] Kadangi germ. lyčių e-vokalizmo paralelę regime tik keliuose ir ne kažin kiek patikimuose lietuvių kalbos pavyzdžiuose, tai jis laikytinas antriniu. Apskritai visi šitie dalykai dėl fonetinių netaisyklingumų, kuriuos papildo dar ir ne kažin kiek viena kitą atitinkančios reikšmės (‘imti’ ir ‘duoti’ dažnokai nusakoma vienu ir tuo pačiu žodžiu), yra kol kas gan neaiškūs: lo. habeō ‘turėti (nuosavybėje), laikyti’, perf. ‘pagriebti, pačiupti’, s. air. gaibid ‘paima, nustveria’, lie. gabénti ‘pervežti, transportuoti, pristatyti, išvežti’; su e-vokalizmu gebė́ti ‘būti įpratusiam (ką daryti)’, gebùs ‘stropus, gabus’, sugèbti ‘suprasti’; sl.: le. gabać ‘nustverti, nučiupti’, s. i. gábhasti- ‘ranka, plaštaka’ turbūt čia neskirtina.

Šaltinis:

Seebold 1970, 217–219

Antraštė:

gabénti

Straipsnelis:

pr. pagaptis = /pakeptis/ […] Pateiktoji etimologija, apeliuojanti į dvi prūsų grafikos ypatybes: <g> = /k/ ir <a> = */e/, atmeta lig šiol priimtą siejimą su lie. gabenù, gabénti (plg. Trautmann 1910, 387, Mažiulis 1981, 29, pastaba 105), kuris semantiniu požiūriu buvo neįtikimas.

Šaltinis:

Смочиньский 1987 (1989), 36