Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: brinkti, luobena, liegti.

Antraštė:

brìnkti

Straipsnelis:

[Rec.: Ponto-Baltica, I, 1981] Iš perspektyvesnių Radulescu gretinimų [dakų-rumunų ir baltų kalbų] būtų galima paminėti (kai kurie jų pateikti ir kitų kalbininkų): dakų-rumunų brîncă ‘auglys; patinimas; pabrinkimas’ : lie. brankà, brìnkti.

Šaltinis:

Stundžia 1985, 92

Antraštė:

brìnkti

Straipsnelis:

Lie. brìnkti atliepiniai slavų k.: s. sl. bręknǫti ‘t. p.’, le. brzęknąć, r. dial. бря́кнуть ‘šlapti, mirkti’.

Šaltinis:

SłPr I, 372

Antraštė:

brìnkti

Straipsnelis:

Lie. brankà, brañklis, brankìnti, brañktas, brìnkti, brésti (!). Visi būtų kilę iš ide. *bhren-h- (reikšmė ne visai aiški IEW J. Pokorny, 167 ‘hervorstehen’), kuri turbūt yra *bher- ‘pakilti, užvirti’ vedinys; iš šio vedinio kilę ir slaviški žodžiai: r. brjaknut’, ukr. brjaknuty ir t. t. ‘anschwellen, aufdunsen’.

Šaltinis:

Rădulescu 1981

Antraštė:

brinkti

Straipsnelis:

Neseniai R. Bernardas pasiūlė lie. brinkti lyginti su bulg. брекнувам (žr.: R. Bernard. Le vocabulaire du dualecte de Razlog. „Балк. езикозн.“ III, 2, 1961, 73–74).

Šaltinis:

Топоров 1963d, 254

Antraštė:

brìnkti

Straipsnelis:

[Aptariami Lietuvos lenkų tarmės lituanizmai]. Le. trm. brzyznąć ‘kiśnieć, kwaśnieć’, br. trm. бр'ызнуць, бр'ыз(г)лы yra skoliniai iš lie. brìnkti, brizgùs.

Šaltinis:

Rutkowska 2009, 90

Antraštė:

brinkti

Reikšmė:

briest, piebriest

Straipsnelis:

žr. dargus

Šaltinis:

Buhārina 2000, 162