Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: artojas, sailas, dundun, viksas, maukas.

Antraštė:

artójas

Straipsnelis:

Pr. artoys (artōjs) E 236 ‘artojas’: lie. artõjas, s. sl. ратаи ‘t. p.’, орати, lie. árti, la. art, go. arjan, lo. arāre, air. aⁱrim, gr. ἀρόω ‘ariu’, arm. araur ‘arklas’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 78.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 205

Antraštė:

artójas

Straipsnelis:

Pr. artoys artimiausius atitikmenis turi: lie. artójas, artójus (šalia la. arājs), vak. br. артай (skolinys iš baltų kalbų, r. ратай, br., ukr. ратáй, le., luž. a., luž. ž., slovk., č. rataj, s. sl. РАТАИ, bulg. pàтай, s-kr. pàтаj. Nomen agentis -tāj(a)- – iš veiksmažodžio reikšme ‘arti’ plg.: lie. árti, la. ar̂t, prasl. *orati, go. arjan, v. iran. airim, lo. arō, gr. ἀρόω, v. mak. aroura ‘arimas’ (plg. alb. arë ‘laukas’ – Gāters, KZ 1955, LXXIII, 119, Hamp, KZ 1958, LXXV, 238), arm. araur (plg. v-arem < *apo-ar-, žr. S. E. Mann, Armenian and Indo-European, 1963, 68), toch. A, toch. B āre ‘plūgas’, het. harra ‘skaldyti’, gr. ἀρoτήρ, lo. arātor, kimrų arddwr ir kt.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 107–108

Antraštė:

artójas

Straipsnelis:

žr. irti

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 108

Antraštė:

artójas

Straipsnelis:

Afiksas *-(i)i̯o- / *-eii̯o- daugelyje senųjų ide. kalbų turėjo labai svarbų vaidmenį darant būdvardžius (plg. Brugmann 1906, 182tt). Tai pasakytina ir apie bl. kalbas. Mat iš būdvardžių su *-i̯o- atsiradę produktyvieji veikėjų pavadinimai su *-tā-i̯o- (plg. lie. artójas, la. arājs < *artājs, pr. artoys (Ackermann) E 236), *-ē-i̯o- (plg. lie. siuvė́jas, la. šuvējs) baltų kalbose visai išstūmė senuosius vedinius su *-ter-/-tel- (S. Ambrazas 1993, 112–117). Vėliau būdvardžiai su *-i̯o- baltų kalbose ėmė smarkiai nykti, daiktavardėti (plg. Skardžius 1995, 433–444). Kiek daugiau jų užsiliko latvių kalbos tarmėse. Čia dar yra ne tik būdvardžių su grynuoju afiksu *-i̯o- (plg. slapjš, lie. šlãpias), bet ir su išvestinėmis priesagomis *-ā-i̯o-, *-ē-i̯o-, *-i-i̯o-, pvz.: la. miglājs ‘miglotas’, galējs ‘galinis’, sālijs ‘sūrus’ (Endzelīns 1951, 275, 276–277, 280, 284–285; Vulāne 1986, Laumane 1989). Lietuvių (kaip ir prūsų) kalboje pastarųjų tipų būdvardžiai beveik visi sudaiktavardėjo (S. Ambrazas 2000, 133–135).

Šaltinis:

Ambrazas 2003, 9

Antraštė:

artojas

Straipsnelis:

Iš būdvardžių su *-(i)i̯o- išriedėjo produktyvieji veikėjų pavadinimai su *-tā-i̯o- (plg. lie. artojas, la. arājs < *artājs, pr. artoys (Ackermann) E 236) ir *-ē-i̯o- (plg. lie. siuvė́jas, la. šuvējs), bl. kalbose visai išstūmę atitinkamus senuosius vedinius su *-ter- / -tel- (plačiau žr. S. Ambrazas 1993, 112tt.). Kita vertus, gana anksti būdvardžiai

Šaltinis:

Ambrazas 2005, 8

Antraštė:

artojas

Straipsnelis:

Kaip žodžių darybos kriterijaus taikymo pavyzdys gali būti paminėta V. Martinovo hipotezė apie prasl. *ortaj baltišką kilmę [Лексiчныя балтызмы ў беларускай мове (Матэрыялы для абмеркавання), Мiнск, 1969, 24–25] ir J. Otkupščikovo teiginys dėl prasl. *remesъ skolinimo iš baltų, kurio pagrindu buvo sudarytas s. sl. РЄМЄСЬТВО [Лексiчныя балтызмы… 1969, 33; Откупщиков 1971, 122–128].

Šaltinis:

Лаучюте 1972, 90