Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: jupikis, bani(n)tyti, génšė, be, kemšus, griaunos, lazdynas, plėškė, patekėti, girmuo.

Antraštė:

jupìkis

Straipsnelis:

jópė, jópa, jópkė ‘trumpas moteriškas švarkas’, júopa ‘trumpas švarkas; palaidinė’, plg. vok. Joppe, Juppe ‘švarkas; liemenė’ (LKŽ IV 357; 423). Vokiečiai šį drabužio pavadinimą apie 1200 metus pasiskolino iš s. italų kalbos, plg. it. giuppa ‘švarkas; apatinis drabužis’, gavusios jį iš arabų, plg. arabų ǧubba ‘viršutinis drabužis ilgomis rankovėmis’ (Brückner SEJP 1927, 209; Sławski I 591; Vasmer REW IV 525; Kluge EWD, 333; Pfeifer 1993, 599–600). Raštuose forma jópė pirmą kartą minima XVIII a. pr. (Brad 1702, 95). Pavadinimas vartotas Mažojoje Lietuvoje (K 159; KŽ 996; I. Simon.), dabar dar pasitaiko apie Klaipėdą ir Šakius (LKŽ IV 357). Žymiai dažnesnės formos, atėjusios per lenkų kalbą: jupà ‘toks viršutinis drabužis; suknelė’, jupìkas, jupìkis ‘sijonas’, jùpkis ‘striukė, švarkas’, plg. le. dial. jupa ‘ilgas moteriškas drabužis, moteriška liemenė’, jupka ‘senoviškas moteriškas drabužis; striukė; palaidinė’ (LKŽ IV 430). Vokiškos kilmės yra la. jupķins, jupķs ‘moteriškas švarkas’ (EH I 567).

Šaltinis:

Sabaliauskaitė 1995, 103t.