Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: strazdas, barščiai, dvėlė, švokšti, jaurus, dibt, dedervinė, atžvilgis, uždėti, trakšlys, dundulė, baslys, kėkšti, apyniai, švintukas, grobas, krykti, bebernystė, timšrus, dailė, keršis, keršė, aštrus, rajus, vystė, demeckos, vimpti, gaidras, bebrinis, spauda, apdeivuoti, kojinė, proborščius, rūbai, velėna, karvus, klunksėti, garbai, kamša, luobtuvas, atšlainė, prieškristis, burelė, dirdinėti, dabnus, ešoklė, dignis, sapyras, gurlis, giminė, graudulys, dudulkt, galdinė, dumsa, braidyti, raištis, laitas, kirbėti, pūkis, bimbalas, raganė, gabranas, springti, maukti, br(i)auti.

Antraštė:

strãzdas

Straipsnelis:

žr. čežys

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1992, 165

Antraštė:

strãzdas

Straipsnelis:

Iš Urbučio studijos matome dabartinę situaciją: tokių liaudiškų beveik tarminių onomatopėjinės formos žodžių kaip čežỹs (Fraenkel I 71: čežė́ti, s. v. ‘zwitschen’) arba trakšlỹs (Fraenkel II 1109, s. v. ‘trakšóti’) negalima gretinti su strãzdas, kuris vis dėlto pirmiausia kaip pagrindinis strazdo pavadinimas yra paliudytas: la. strazds, pr. tresde, r. drozd, lo. turdus ir t. t. (Fraenkel II 920; M.-E. III, 1083; Trautmann 450; Endzelin 266).

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1992, 165

Antraštė:

strãzdas

Straipsnelis:

Pr. drogis ‘nendrė’ nurodomi atitikmenys baltų ir slavų kalbose svyruoja savo pradiniais garsais. Panašų svyravimą įžiūri ir žodyje strãzdas, plg. la. strazds, r. дрозд (slov. drôzg, a. luž. drózn, ž. luž. drozn ir pan.) – iš ide. *trozdos [376].

Šaltinis:

Топоров ПЯ I, 375–376

Antraštė:

strãzdas

Straipsnelis:

Gr. στρουθός, retkarčiais στροῦθος m. ir f. ‘žvirblis, fringilla domestica’ […]. Šios rūšies paukščio pavadinimas yra pasikeitimų bei formos ir reikšmės nelygumų veiksnys. Etimologai sugretino su strazdo pavadinimų grupe ir t. t., lie. strãzdas, r. drozd, germanų k. v. v. a. drostel, s. v. a. drosca-(la), vok. Drossel, s. isl. þrǫstr, s. ang. þrostle, keltų kalbose air. truid ‘varnėnas’, lo. turdus ‘strazdas’, plg. Pokorny 1096, Ernout-Meillet s. u. turdus.

Šaltinis:

Chantraine DEG 4, 1065

Antraštė:

strãzdas

Straipsnelis:

tresde E. 728 ‘Drassel’: s. isl. þrǫstr ‘t. p.’, lie. strãzdas ir kt. Žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 761 t.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 328

Antraštė:

strãzdas

Straipsnelis:

Kai kurie Chr. Stango nurodyti baltų-slavų-germanų bendri žodžiai yra pasiskolinti finų: […] strãzdas – suom. rastas ‘Drossel’.

Šaltinis:

Schmid 1975b, 326

Antraštė:

strãzdas

Straipsnelis:

Lie. strãzdas, la. strazds, pr. tresde f. ‘t. p.’, air. truid : druid ‘špokas’ (*trozdi-), s. isl. þrost-r ‘strazdas’, norv. trost, trast (*þrastu- < *trozd-u-), lo. turdus (*tr̥zdos), plg. taip pat su pakitusiu vokalizmu s. v. a. drōsca-, germ. þrau(d)-sk-, gr. στρουθός ‘žvirblis, mažas paukštelis’ – visi jie stovi artimiausiai šalia sl. *drozdъ (*zdrozdъ), slov. drǫ̑zd, le. nuo XV a. drozd ‘strazdas giesmininkas’, r. дрозд ‘Turdus’, br. дрозд ‘Turdus’.

Šaltinis:

SłPr IV, 259–260

Antraštė:

strãzdas

Straipsnelis:

Rekonstruodamas (žr.: Papers from the Parasession on the Lexicon, Chicago Linguistic Society 1978, p. 187–188) žodžio, reiškiančio ‘strazdas’, praformą, rėmiausi bl.-sl., keltų kalbomis ir siūliau ją laikyti esant *(z)drozd-. Atsižvelgdamas į V. Vinterio (W. Winter in J. Fisiak, Recent Developments in Historical Phonol., The Hague 1978, 431 f.) pastebėjimus, senasis bl. ir sl. vokalizmo trumpumas verčia praformą taisyti į *(z)drozdh-. Tačiau lo. turdus suponuoja *dr̥zdhos. Gr. στρουθός vokalizmą galime kaip tai paaiškinti esminiu žodžio reikšmės pasikeitimu. Armėnų tordik < *dorzdh- verčia galvoti apie *dr̥zdh-. Praformose *(z)drozdh- bei *dr̥zdh- privalome matyti slypinčią daiktavardžio šaknį *(s)drosdh-, s. m. lie. strãzdas, r. drozd, lo. turdus kamiengaliai nėra darybiniai, nes tokie vediniai lauktini būsią e vokalizmo. Semantika tokį dalyką patvirtina.

Šaltinis:

Hamp 1981b, 81

Antraštė:

strãzdas

Straipsnelis:

Lo. turdus, -i̇̄ m., turda, -ae f. Formą turda, -ae f. neigė [157] Varronas, L. L. 9, 55, dici coruum, tordum, non dici coruam, turdam. Skirtingų strazdų rūšių pavadinimas giminiškas – dažniausiai vadinamas melsvagalvis strazdas Turdus pilaris bei Turdus viscivorus, kuris žiemą maitinasi amalų uogomis, ir vartojmas taip pat smulkesnėms rūšims pavadinti, – strazdui giesmininkui (Turdus philomelos) bei strazdui baltagalviui (Turdus ikacus); žr. Plin. 10, 72–73. Isidoraus (Or. 12, 7, 71) etimologija (turdos a tarditate, hiemis enim confinio se referunt) yra fantastiška. Žodis yra giminiškas galbūt onomatopėjinės kilmės mažų paukščių pavadinimų grupei: v. v. a. drostel, s. air. truid, lie. strãzdas, r. drozd ir t. t. Be to, strazdų čiulbėjimui yra būdinga (pasikartojanti) t + r: trré, trra, tri, tru kombinacija, plg. Gloss. Corpus Christi (VIII a.), trita otrostle ir prov. trido, trida, sav. trâtâ ‘strazdas’, plg. P. Barbier, Revue de dialectologie romane II, 1910, 196–197. Išskyrus rumunus, bendraromaniškas žodis.

Šaltinis:

André 1967, 157–158

Antraštė:

strãzdas

Straipsnelis:

Strãzdas : strazdà ‘Turdus’. La. strazds, dial. strads ‘t. p.’. Lie.-la. žodžio pradžia išplėsta s- (gal dėl antrojo sibilanto įtakos?), plg. Fraenkel LEW 920; plg. pr. tresde f. ‘t. p.’ Voc. 728 (< *trazdē?), Trautmann BSEW 327. Masc. ŏ-kamienę formą refleksuoja sl. *drozdъ < *trozdъ ‘t. p.’, lo. turdus (dial. vietoje *tordus) < *tr̥zdŏs (Fraenkel LEW 920, Walde-Pokorny VglW I 76 tt., Pokorny IEW 1096, Trautmann BSEW 327). Pirmykštį baltų ŏ-kamienį masc. paliudija ir suom. rastas, es. rǟstas ‘t. p.’ (skoliniai iš baltų, Fraenkel LEW 920)³¹ [³¹ Lie. strazda(s) abejotinai siejamas su gr. στρουθός m. ir f. ‘žvirblis’ (Boisacq 920, Иллич-Свитыч ИА 38, 118)].

Šaltinis:

Stundžia 1978, 116

Antraštė:

strãzdas

Straipsnelis:

Lie. strãzdas, la. strazds, pr. tresde – paveldėti baltiški paukščio pavadinimai. Plg. br. дрозд, le. drozd ‘t. p.’.

Šaltinis:

Navickaitė-Klišauskienė 2007, 261