Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: atstus, krutus, aldyti, meldai, blukti, laipus, spalis.

Antraštė:

atstùs

Reikšmė:

entfernt, abgelegen

Straipsnelis:

E. Frenkelio žodyne lie. atstùs dėl kamieno pabaigos -u- gretinamas su s.i. sthūṇā ‘kolona, stulpas’. Man rodos, kad lie. atstùs pirmykščio kamieno pabaiga yra buvusi -a-, o ne -u-, plg. lie. bk. bei s. raštuose fiksuojamą ãtstas ‘Entfernung, Ferne’ šalia kurio yra ãtstas, -à ‘entfernt’; dėl ãtstas, -à darybos plg. ãpstas, -à ‘reichlich’ šalia ãpstas, -ai ‘Uberfluss, Fülle’. Be to, lie. kalboje yra ir daugiau būdvardžių, kurių kamienas dabar baigiasi -u- (ankstùs, artùs), bet anksčiau jie turėję -a- (añkstas, ar̃tas) [ir kt. pvz.]. Plg. dar Lietuvių kalbos žodžių daryba, XXXIV; Aidai 1951, 185.

Šaltinis:

Skardžius 1959, 436

Antraštė:

atstùs

Reikšmė:

oddalony, odległy

Straipsnelis:

[Aptariami lietuvių kalbos deverbaliniai derivatai, susiję su antrinių veiksmažodžių su priesaga -oti perintegracijos procesais.] Lie. atstùs ʻoddalony, odległyʼ daryba yra atst + us ← atst-óti ← at-stó-ti ʻodejść, oddalić się, ustąpićʼ. Taip pat plg. atstù ʻdaleko, w oddaliʼ, literatūrinės kalbos ãtstas ʻodległośćʼ, tarm. iš ãtsto ʻz oddali, z dalekaʼ. Dėl atstùs susiliejimo su sinonimu tolùs atsirado tarm. hibridas atstolùs ʻdalekiʼ.

Šaltinis:

Smoczyński 1998-1999 (2000), 167