Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: brasta, atlamoti, kekulas, dejoti, aplamis.

Rezultatai

Antraštė:: brastà
Straipsnelis:: brast (Rytų Prūsijos vok. tarmėse) Nesselmann, Thesaurus lingue Prussicae, 1873, 21 ir Ziesemer, Preussisches Wörterbuch, I, 1935, 768 ‘brasta’ kartu su vietų vardais Balkombrastum Gerullis, Die altpreussischen Ortsnamen, 1922, 15 [ir kt.]: lie. brastà, bradýti, brìsti, la. brads, bradât, brist, sl. broditi, brodъ ir kt. žr. Walde Pokorny II, 201.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 190

Antraštė:: brastà
Straipsnelis:: Pr. *brast- atstatoma, remiantis vietovardžiais: Balkombrastum, Galkobrastum ir kt. Tiksliai atitinka lie. brastà, brastas (toliau: brastvà ir kt.), iš brìsti (breñda, brẽda) : *brad-ta. Tikriausiai ir kuršiai turėjo brast-. La. brasls ‘brasta’, brads, plg. brist, bradât, bradît, r. брод (бродить), le. bród yra tolimesni.
Šaltinis:: Топоров ПЯ A–D, 247

Antraštė:: brastà
Straipsnelis:: Prasl. brodъ ‘brasta’, broditi ‘bristi, braidyti’, lie. brastà ‘Furt’, bradýti, la. bradât ‘bristi, braidyti’ ir kt. yra skoliniai iš vienos nežinomos ide. kalbos [išsivysčiusios iš proide. dar prieš susiformuojant prabaltų ir praslavų kalboms su tokiais dėsningumais: 1) tenuis > media; 2) media aspirata > tenuis; 3) r̥, l̥ > r̥, l̥ / ro, lo] šaknies brod- < ide. pr̥t-. Tos kalbos ro, kilęs iš ide. r̥, šiame žodyje praslavų ir prabaltų buvo interpretuotas kaip pamatinių balsių kaitos laipsnio atbalsis o ir dėl analoginio senojo balsių kaitos pavyzdžio antrinio išplitimo, būdingo baltams ir slavams, pakito į re, ьr / ir, rь / ri, ri / rī: prasl. bredǫ, bresti, lie. bredù ‘waten’, brỹdis ‘das Waten’, bažn. sl. neprěbrьdomь ‘neperbrendamas’; lie. bridaũ, brìsti ‘waten’ ir kt.; prabl. ri galėjo savo ruožtu galėjo būti suvoktas kaip nykstamasis balsių kaitos laipsnis, prie kurio pamatinis laipsnis turėjo būti o, atbalsio rai – lie. braidýti ‘fortgesetzt umherwaten’, plg. Trautmann BSW, 37; Walde Pokorny II, 201 t.; Fraenkel LEW, 58; ESSJ […] Red. Trubačev III 36t. Ide. šaknies pr̥t- yra taip pat n. v. a. Furt, lo. portus ‘uostas’, av. pərətuš, pəṣ̌uš ‘perėjimas, brasta, tiltas’, lo. porta ‘vartai, durys’, prasl. pьrtь ‘kelias sniege’; tai jau ide. per- ‘persėsti ir kt.’ tolesnis išsirutuliojimas su dominuojančia reikšme ‘brasta’, todėl rėmimasis ta nežinoma ide. kalba yra semantiškai geresnis aiškinimas nei įprastinis lyginimas su alb. breδ ‘šokinėti’ [334] ar toch. B preśc(i)ye ‘purvas, dumblas’. […] Lyginimas su toch. žodžiu nėra labai įtikinamas, nes jis gali būti vedamas iš daugelio (tikrų ar fiktyvių) ide. šaknų. Paprastai su brod- siejami žodžiai reikšme ‘purvas, dumblas ir kt.’, pvz., lie. bradà, birdà ir kt., galėtų priklausyti žodžių grupei [ide. prod- / pr̥d- : prasl. bьrnьje, s. bažn. sl. brьna ‘purvas’, le. bordlić ‘purvinti’, la. birda ‘smulkus lietus, dulksna, snyguriavimas’ ir kt.]; žinoma, ribos nėra giežtos. žr. dar Walde Pokorny II, 39 t., Skok ĖRHSJ III 58 t.
Šaltinis:: Holzer 1983, 333…