Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kuika, baubukas, dvigubas, gandrys, alavas.

Antraštė:

kùika

Straipsnelis:

Pr. *caican ‘arklys’ siejamas su lie. kùika ‘liesas, smulkus arklys’, ‘kuinas’, ‘arkliokas’, plg. kuikas, kùikė, kuĩkė (LKŽ VI, 779; o škùika žr. LKK X, 1968, 159), taip pat su kaĩkaras ‘labai aukštas žmogus’, ‘tinginys’ ir pan., susijusiu su kaĩkaruoti ‘dvėsti’, ‘baigtis’ ir pan. (LKŽ V, 48). Sabaliauskas siūlo šios šaknies baltiškus žodžius sieti su lie. keĩpti, kaĩpti, reiškiančiais liesėjimą, išsekimą, nusilpimą ir pan. Taip manyti leidžia istorinis skaidymas *kai-k-, *kai-p-, *kei-p-, besiderinantis su Spechto gretinimu: pr. *cai-c-an : *kay-we, lie. kė́-v-ė ‘kumelė’ (Specht, Der Ursprung der idg. Deklination, 1944, 64). Bandoma gretinti su la. kaika, kaîks, lie. kùika ir pan. su lie. kéikti.

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 134–135

Antraštė:

kùika

Reikšmė:

thin, poor mare

Straipsnelis:

[Šiaurės ide. kalbų nom.-acc. sg. n. galūnė buvo *-o, o ne *-om: sl. -o, ryt. bl. gẽr-a, *šein-a (suom. hein-ä), go. juk (< *-o ar *-om). Tradicinę pr. nom.-acc. sg. n. galūnę -an reikia paaiškinti kaip acc. sg. m. ar f.] Pr. paustocaican E628 ‘wiltpfert, wild horse’ pirmasis dėmuo yra siejamas su sl. pust- ‘empty’, antrasis – su lie. kùika ‘thin, poor mare’, la. kuîka ‘bad horse’, lie. kaĩkaras ‘tall fellow; lazybones’ (žr. Sabaliauskas, LKK 10, 1968, 183). Galūnė -an atspindi etimologinę acc. sg. galūnę.

Šaltinis:

Schmalstieg 2004, 274–275