Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
gýsla
Straipsnelis:
[Išvardijamos armėnų-baltų-slavų izoglosos:] arm. jil ‘gysla’, lie. gýsla, la. dzisla, pr. gislo, prasl. *žila; […]
Šaltinis:
Сараджева 1987, 26
Antraštė:
gýsla
Straipsnelis:
Alb. dell m. ‘vena, arterija, nervas’. Iki šiol pateiktos etimologijos [su lie. gysla, sl. zila, Meyer 63] negali būti laikomos pagrįstomis. Atsižvelgiant į tai, kad fyel (fyell daugiskaita) ‘fleita’ taip pat vartojamas ir reikšme ‘vena’, galima manyti, kad pirminė dell reikšmė buvo ‘tuščiaviduris’, ir lyginti jį su s. š. germ. doela ‘griovelis, vamzdis, kanalas’, s. sl. dolъ ‘duobė, ertmė’, gr. θόλος ‘skliautas, kupolas’. Botanikos terminas dyell ‘gyslotis’ rodo diftonginę dell formą. Šis augalas taip pat vadinamas gjeth delli, fletë delli, pažodžiui ‘gyslotas lapas, gyslota žolė’.
Šaltinis:
Çabej 1961a, 89–90
Antraštė:
gýsla
Straipsnelis:
Pr. pettegislo (su ī) E 108 ‘lückenader’ : pette + lie. gýsla, sl. žila ‘t. p.’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 670.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 278
Antraštė:
gýsla
Straipsnelis:
Pr. *gislo rekonstruojama remiantis composita pettegislo ‘ruckeoder’ (nom. sg. f.). Arčiausiai siejasi su lie. gýsla, -ė, žem. ginsla (gį̇́nsla), kurio n greičiausiai antrinis; la. dzîsla, dzîsle ‘gysla’ ir t. t. Vienalyčiai slavų pvz.: s. sl. ЖИЛА, bulg. жѝла, s.-kr. жи̏ла], slov. žíla, č. žíla, slovk. žila, luž. a., luž. ž. žyła, le. żyła; r. жи́ла, br. жи́ла, ukr. жи́ла. Ieškant tos pačios šaknies žodžių, foną šiek tiek praplečia dariniai su kitais elementais: lie. gijà, la. dzija; r. dial. жи́ца, s.-kr. жи̏ца; kimr. gi-au pl.; žr. Pokorny IEW, 489. Baltų (kaip ir slavų) pavyzdžiai teisingai yra kildinami iš *gī-slā. Kadangi *gī- (< *gᵘ̯hī-) kilmė neaiški, didesnio dėmesio nusipelno dariniai būtent iš *gisl-. Čia dera atkreipti dėmesį į tokio tipo lie. formas kaip gýslioti, gýslinti, gỹslinti, gyslinė́ti (LKŽ III, 355, 356), kurios semantiškai atitinka ir r. жи́лить ‘vilkti, traukti, tempti’ [250], ir r. жихля́ть (šalia жихáть) ‘suptis, siūbuoti’. Matomam prieštaravimui tarp dviejų atitikmenų porų жихля́ть : gýslioti ir жихля́ть : жихáть reikia paaiškinimo, siejant būtent su nagrinėjamų žodžių darybos elementų problema (žr. Арумаа Ursl. Gr. 1964, 60) [251].
Šaltinis:
Топоров ПЯ E-H, 250–251
Antraštė:
gýsla
Straipsnelis:
Autorius aiškina armėnų kalbos fonetinės sistemos susidarymą. Dėl ide. palatalizuotų fonemų antrinės palatalizacijos atsiranda tiktai liežuvio priešakinės afrikatos: *ghi̯ > ǰ; *gi̯ > č; ki̯ > čʿ. Ide. *gᵘ̯hīslā > arm. ǰił ‘gysla’ (plg. lie. gýsla, r. жила) (ide. *gh (*gᵘ̯h) > arm. ǰ).
Šaltinis:
Джаукян 1982, 59
Antraštė:
gýsla
Straipsnelis:
Autorius kalba apie procesus, suformavusius sen. armėnų fonetinę sistemą. Ide. ilgosios balsinės fonemos sen. armėnų kalboje sutapo su trumposiomis: *a, *ã > a; *i, *ī > i; *u, *ū > u. Atitinkamai yra sutapę ir diftongai: *ai ir *āi, *au ir *āu.) Ide. *ī > arm. i: *gᵘ̯hī-slā > ǰil (ǰil) ‘gysla’ (plg. lo. fīlum ‘siūlas’, lie. gysla, la. dzîsla ‘gysla’).
Šaltinis:
Джаукян 1982, 34
Antraštė:
gýsla
Straipsnelis:
Minėtinas dar dūrinys pr. pettegislo ‘peties gysla, Rückenader’ (EV 108) su antruoju sandu -gislo, plg. lie. gýsla, s. b. sl. žila ‘kraujagyslė, sausgyslė’, arm. žil ‘sausgyslė, virvė’, lo. fīlum ‘siūlas’.
Šaltinis:
Euler 1983, 38
Antraštė:
gýsla
Reikšmė:
Ader, Sehne, Blattrippe
Straipsnelis:
[Arm.] ǰil, ǰli ‘sausgyslė, raištis, virvelė, nervas’. [Lit.: Hübschmann AG I 486; Walde Pokorny I, 670; Walde Hofmann I, 498; Meillet Esquisse² 47; Pokorny 489; Adjarian V 1214. Ide. rekonstruota pamatinė forma yra *gᵘ̯hīslo-, iš kurios, be ǰil, dar yra kilę: lo. filum ‘siūlas, gija, styga’, lie. gýsla ‘Ader, Sehne, Blattrippe’, la. dzīsla ‘gysla’, s. bažn. sl. žila ‘gysla, nervas’, pr. pette-gislo ‘nugaros gyslos’. Tai arm.-lo.-bl.-sl. izoglosa.
Šaltinis:
Solta 1960, 326
Antraštė:
gýsla
Straipsnelis:
žr. blaivas
Šaltinis:
Sabaliauskas 1966d, 111
Antraštė:
gýsla
Straipsnelis:
Sprendžiant velarinių ir labiovelarinių priebalsių sutapimo klausimą matyti, kad ten, kur arm. ǰil, ǰił ‘sehne, Schnur’ < ide. *gʷhīsl- yra labiovelarinis, kitur yra velarinis, plg. lie. gýsla, dar plg. s. sl. žila ‘Ader’, lo. fīlum.
Šaltinis:
Poljakov 1995, 105
Antraštė:
gýsla
Straipsnelis:
žr. telžti
Šaltinis:
Duridanov 1996, 228–229

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas