Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
pirmas
Straipsnelis:
[Straipsnis apie. het.-luv. colektyvinius skaitvardžius]. Aukščiausiojo laipsnio priesaga -m- yra mylų kalbos prija-ma, galbūt pisidų πυρμος < *pr̥-mo, plg. lie. pirmas.
Šaltinis:
Shevoroshkin 1979, 181
Antraštė:
pìrmas
Straipsnelis:
Gr. πρῶτος ‘pirmas, tas kuris yra priešakyje’ [945...]. Kelintinio skaitvardžio priesaga -τος yra ta pati kaip ir aukščiausiojo laipsnio (plg. Benveniste, Noms d᾽agent 144 ir toliau) ir yra τρίτος, τέταρτος. Ji pasidaro aiški ypač žodyje, kuris reiškia ‘pirmas’. Tačiau πρῶ-τος šaknis sudaro sunkumų. Artimiausioms formoms Friskas pagrįstai nurodo lie. pi̇̀rmas, s. i. pū́r-va-, av. paur-va-, kurios leidžia atstatyti vokalizmą pr̥̄-, tačiau s. sl. prŭvŭ turi remtis pr̥-. Graikų r̥̄ raida, atrodo, kartu priima -ρᾱ- ir -ρω-, plg. Lejeune, Phonétique 170. Τada galėtume priimti dviejų formų πρῶτος bei πρᾶτος sambūvį be ypatingos problemos. Lejeune, BSL 29, 1928, 117 ir toliau, iškelia πρῶτος, kuriam turėjo įtakos πρό; plg. Bonfante, Mél. Fohalle 30; Deroy, Ant. Class. 39, 1970, 375–384, be reikalo tvirtina, kad *πρόατος galėjo sutrumpėti į πρᾶτος.
Šaltinis:
Chantraine DEG, 946
Antraštė:
pìrmas
Straipsnelis:
Pr. pirmas 5,₂₁ [ir kt.]: lie. pìrmas, s. v. ž. formo ‘t. p.’ ir kt. Žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 37.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 280
Antraštė:
pìrmas
Straipsnelis:
Lo. prandeō, -ēre ‘pusryčiauti’ pakeitė senąją formą *prāmei̯ō vartotą greta daiktavardžio *prāmi̯o-m ‘pusryčiai’. Žodžio pagrindas buvo prieveiksmis *prām-, *pr̥̄m-, plg. lie. pìrmas. Dėl dalyvio *prām(i)dus įtakos veiksmažodis *prāmei̯ō pasikeitė į prandeō.
Šaltinis:
Otrębski 1951a, 43
Antraštė:
pi̇̀rmas
Straipsnelis:
Bl. ir sl. ‘pirmas’ yra dariniai iš šaknies *pr- (plg. go. fruma, lo. prīmus – mažiau artimas darybos atžvilgiu). Bl. formos artimos ypač germ. formoms, nes padarytos su priesaga *-mo; sl. kalbos čia turi kitokią priesagą (*-v). Bl. formos kilę iš *pr̥̄'mo- [palatalizacijos ženklas virš *r̥̄ čia žymi tolesnę raidą *r̥ > *ir/*ur]. Lie. pi̇̀rmas priegaidė rodo originalų (tikrąjį) silabinio (skiemeninio) sonanto ilgumą. Norminė la. kalba turi pi̇̀rmais, la. trm. yra ir pir̃mais, ir pir̂mais – iš čia tvirtų išvadų dėl ‘pirmas’ priegaidės padaryti negalima.
Šaltinis:
Comrie 1992, 729
Antraštė:
pìrmas
Straipsnelis:
žr. dešinas
Šaltinis:
Pisani 1969, 138
Antraštė:
pìrmas
Straipsnelis:
[Aptariamos leksinės ‘vakarų šiaurės indoeuropiečių’ kalbų (keltų, italikų, germanų, baltų ir slavų) bendrybės]. Kartais naujadarą rodo tam tikra šaknies ir afiksų kombinacija. *pr̥h₂-mo- ‘erster’: s. saksų formo (plg. taip pat lo. prandium ‘Frühstück’), lie. pìrmas vs. ide. *pr̥h₂-to-. Tai bendras naujadaras pagal analogiją su ide. *sept(m̥)mo- ‘septintas’ ir t. t. vs. *pr̥h₂-to- (gr.), *pr̥h₂-wo- (in.-ir.), *pr̥h₂-yo- (anat.) rytų kalbose.
Šaltinis:
Oettinger 2004, 186–187
Antraštė:
pìrmas
Straipsnelis:
Būdvardinės kilmės lie. pìrmas gali būti padarytas iš preverbo *pr̥ (galbūt išriedėjusio iš vardažodžio, turėjusio reikšmę ‘priekinė dalis, pusė’, plg. Blažek 1999, 156; Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2004, 91) su grynąja priesaga *-mo-. Jo atitikmuo – la. pìrmais, pr. pirmas (erster) I 5₂, plg. dar s. ang. forma, s. saks. formo ‘pirmas’ (LEW 597t.; Porzig 1954, 145; Čemodanov 1962, 74; Stang 1966, 292; Anttila 1969, 82, 163; Polomé 1972, 57; Ind. 843; Smoczyński 2001, 164). Jo pirminė reikšmė galėjo būti ‘priešakinis, pats priešakiausias’ (Zinkevičius 1981, 65). Sl. atitikmuo *pьr-vъ ‘pirmas’ turi jau kitą priesagą – *-u̯o-. Žodžiai, turintys reikšmes ‘vienas’, ‘pirmas’, ide. kalbose įvairuoja ir savo semantika išsiskiria iš kitų skaitvardžių būrio (plg. Antilla 1989, 366tt.; Blažek 1999; Toporov 2001).
Šaltinis:
Ambrazas 2007, 14–15
Antraštė:
pìrmas
Straipsnelis:
Straipsnyje pateikiamos pr. kalbos skaitvardžių etimologijos. Kelintinis skaitvardis pr. pirmas (Simono Grunau žodynėlis, pirmasis katekizmas), pirmois (antrasis katekizmas, Enchiridionas), pirmoi (fem., Enchiridionas), lie. pìrmas, la. pìrmais turi atitikmenų germanų, lotynų ir graikų kalbose. Enchiridione dar vartojamos formos pirmonnis (2x), acc. pirmonnien, pirmannien (2x), pirmannin (2x). Korlandas sutinka su Van Wijku (Altpreussische Studien, Haag: Martinus Nijhoff, 1918), kuris teigė, kad forma pirmonnis paremta acc. forma pirmonnien. Pirminė acc. sg. masc. fleksija buvo -on, vėliau – -an, adj. fem. – (u)an, masc. – -jan, o pron. klitiko fem. – -ien. Zinkevičius pateikia pavyzdžių, kai įvardžiuotinio būdvardžio formos su -n tampa pamatu kitoms linksnių formms, pvz.: dat. sg. fem. baltanjai – formai báltajai, o instr. pl. masc. baltansiais – formai baltaĩsiais (Zinkevičius 1957, Lietuvių kalbos įvardžiuostinių būdvardžių istorijos bruožai, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla). Kortlandas pritaria ir Endzelynui (Endzelīns 1943, Senprūšu valoda, Rīga: Universitātes apgāds), kad pr. masc. pirmois buvo pasidaryta pagal analogiją su pr. fem. pirmoi, pastaroji forma siejama su lie. pirmóji ‘the first’. Pr. masc. pirmois motyvuojamas fonetiniu formos *pirmasis enklitiko praradimu. Korlandas rekonstruoja masc. pirmas ‘first’, pirmo(nn)is ‘the first’, fem. *pirmu, pirmoi, acc. masc. pirmanni(e)n, fem. pirmonnien.
Šaltinis:
Kortlandt 2002, 43

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas