Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gunžys, veldėti, tuktà, įnartinti, brūzgas, sniauklės.

Antraštė:

gųnžys

Reikšmė:

gūžys

Straipsnelis:

Siuolas ‘siūlas’, špuolė ‘špūlė’ – čia [91] ū išvirtęs į uo neseniai, greičiausiai dėl hiperkorekcijos; hiperkorekciniu laikytinas ir ųn (= un, ų) žem. žodyje gųnžys ‘gūžys’. [Išnaša: Plg. Būga RR II 353; Urbutis BEE, 20, 30t (43 išnaša)]

Šaltinis:

Stundžia 1985, 92

Antraštė:

gunžỹs

Straipsnelis:

Pr. gunsix ‘gumbas’ pirmiausia siejama su lie. gunžỹs, gūžỹs (taip pat su gū́žis), gū́žė, gū̆želis, gùžas, gūžas. Priskiriami ir veiksmažodžiai: guñžti, gū̃žti(s) ‘pasidengti sparnais’, ‘susitraukti’, gužė́ti ‘bėgti minia’, ‘versti’, ‘susibėgti’, gū̃žinti, gū̆žinė́ti, taip pat plg. gúožtis (= gū̃žtis), gaũžtis ‘kūprintis’, ‘įtraukti kaklą’, gaužė ‘galva’, guñgė ‘susigūžęs žmogus’, guñgas ‘nevykęs žmogus’, gùnga ‘kupra’, ‘kreivuma’, gungulỹs ‘gubulas’, ‘gurulas’, guñgulas, gungùnis ‘kiaušinis’, gungurỹs ‘gumbas’, guñguras ‘nevikrus žmogus’ (plg. gingãras), gunglà (gùnkla, gunklė̃, gunklỹs, gunklỹs, gùnkšla, gùnkšlė, gunkšys) ir pan.; gùngti, guñgti, gunglinė́ti, guñglinti, guñgrintis, gungsė́ti, gungsóti, gùngtelėti, gunguliúoti, gungúotis ir t. t. Plg. be nosinio priebalsio: lie. gugà, ‘gumbas ant medžio’, ‘iškilumas’, ‘kupra’, gùgė, gùgas, gùgis ‘bukasis kiaušinio galas’, ‘lazda su buože’, gugẽlis, gùgulas, gugurỹs ‘kalvos viršūnė’, gùgainis ir kt., gùgti (guñga) ‘lenktis’, gugóti, gugėti ‘stingti’, gugénti, gugìnti, gùginti ir t. t.; pagaliau gúoga, gúogas ‘lazda su sustorėjusiu galu’, guõgas, guogė ‘galva’, guoglinti, guoglinti, guoglinė́ti ir kt., la. guzaîns, guzums ‘gumbas ant krūtinės’. Prasl. *guzъ: le. guz ‘gumbas’, r. гуз ir pan., s.-kr. гу̑з, č. huzo ir kt.

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 337–340