Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: kauti, jaujas, keltas, gudas, kaimas, inkaras, ugnis, antukas, degti, pirmas, kirmis, gykaruoti, karys, arelis, andai, gaudrus, kabalda, balbatuoti, balgnas, kaulinis, dvarnumas, aglus, kedelys, kevalas, kigti, aistra, čaplė, gosti, bielyti, gyventi, aliotis, kiemas, burinas, basė, gudrus, kerpti, jurdinti, aketis, kelbukas, kaltis, gurgulas, kirkilas, karvaitis, auryti, dandaras, krieti, jautrus, kibti, kirnos, bobikas, kalti, draugas, kirka, kamuoti, briautis, baubukas, duoba, inda, drikti, dievinti, kerslas, drumzti.

Rezultatai

Antraštė:: káuti
Straipsnelis:: žr. kailis
Šaltinis:: Откупщиков 1967a, 206–207

Antraštė:: káuti
Reikšmė:: kirsti
Straipsnelis:: žr. keltas
Šaltinis:: Откупщиков 1967a, 206

Antraštė:: káuti
Reikšmė:: kirsti, mušti, smogti
Straipsnelis:: žr. kaulas
Šaltinis:: Lanszweert 1984, 13–14

Antraštė:: káuti
Reikšmė:: to beat
Straipsnelis:: žr. kaulas
Šaltinis:: Orel 1988, 115

Antraštė:: káuti
Straipsnelis:: [Kad toch. kalba su senųjų Vakarų Europos kalbų išplitimo sritimi (t. y., keltų, italikų, ilyrų, germ., bl. ir sl.) kažkada sudariusi artimų kalbų sambūrį, padeda įrodyti atskiros tik toch. ir vienai iš ankščiau minimų s. Europos kalbų būdingos leksikos ar gramatinės izoglosos:] Retsykiais specializuota reikšmė susiformuoja atskirose tarmėse. Bendrais bl. ir sl. žodžiais, įvardijančiais specifines kalvių amato ar darbo sąvokas, laikytina lie. kū́jis ‘sunkus plaktukas įkaitintai iki raudonumo geležiai kalti’, pr. cugis ‘t. p.’. Bl., sl. ir lo. kalbos išsaugoja ir specifines, tik kalvių amatui tinkančias reikšmes, ir bendrąsias (t. y. gyvavusias dar iki metalų apdirbimo), plg. lie. káuju, sl. *kujǫ) bei lo. cūdō ‘mušti, pliekti; apdoroti metalus’, su kuriuo beveik sutampa toch. kot-, B kaut- (< kau- ‘smogti, sudaužyti’).
Šaltinis:: Иванов 1986 (1988), 55

Antraštė:: káuti
Reikšmė:: smogti, kirsti
Straipsnelis:: [Pateikiu toch. veiksmažodžių, kurių kamienai išplėsti priesaga -t-:] Toch. A kot, B kaut- ‘skaldyti’, be abejonės, remiasi A ko-, B kau- ‘užmušti’ (plg. lie. káuju / káuti ‘smogti, kirsti’, s. v. a. houwan ‘kirsti, smogti’). Lane’as [Language 1938, XIV, 26] toch. kaut- / kot- gretina su lo. cūdō ‘mušti, suduoti, [ang.] strike’. Toks siejimas teisingas, tačiau lo. ir toch. veiksmažodžiai atspindi ne bendrą ide. praformą.
Šaltinis:: Craig Melchert 1977, 117

Antraštė:: káuti
Straipsnelis:: Aš vis dėlto pripažįstu, kad veiksmažodis, atitinkantis skr. kṣṇauti ‘galąsti, tekinti’ galėjo turėti įtakos veiksmažodžiui ξύω, nes greta ξύω mes turime dar ir ξέω ‘skusti, gramdyti’, kuris reikšme yra artimesnis skr. kṣṇauti ir kurio daryba pasidaro aiški tik remiantis dubletu (taip elgėsi Buazakas) qs-es-, atitinkančiu qs-eu- (jį matome ξύω) ir qs-en- (ξαίνω v.); ar ne labiau patikima, kad ξέω yra pragraikiška forma (prieš graikų laikus), atitinkanti lie. káuti ir reprezentuojanti [81] *qēu̯i̯ō (káuti iš *qōu̯i̯ō?)? Žinoma, pavienis sugretinimas nieko negali įrodyti, bet jei atsižvelgsime į analogišką atvejį φαίω (= lie. pjáuti iš *pēu̯i̯ō), dalykas pasidaro ne toks naujas.
Šaltinis:: Haas 1951, 80–81

Antraštė:: káuti
Reikšmė:: mušti, smogti, kapoti, užmušti, sunaikinti
Straipsnelis:: Kalbos istorijos požiūriu toch. A kot-, B kaut- ‘skelti, (at)skirti, suplėšyti, sudraskyti’ [dėl toch. lyčių semantikos smulkiau – žr. tekste] [26] turbūt neatskirtinos nuo lo. cūdō 3, cūdi, cūsum ‘smogiu, pliekiu, daužau, mušu, grūdu, trypiu’; perkeltine prasme ‘išdirbu, apdirbu, darau, gaminu, užmezgu’ < *caudere [41 išnaša: plg.: G. Lane, Problems of tocharian phonology, Language 1938, XIV, 26], caudesc / codesc, -icis m. ‘medžio kamienas, rąstas, kaladė, prasikaltusiam skirtos kaladės, [vok.] Züchtingungblock; mediena, suskaldyta rašymo lentelėmis’, ‘užrašų knygelė, [vok.] Notizblock’, caudica, -ae f. ‘iš rąsto išskobtas laivelis, valtis’. Toch. ir lo. lytyse matome slypintį esamojo laiko formantą *-d-. Ide. šaknis *kau̯- / *kəu̯- ‘smogiu, kertu, kapoju’ yra išplečiama ir dantiniu priebalsiu, plg. s. v. a. houwan ‘kirsti, kapoti’, lie. káuti ‘mušti, smogti, kapoti, užmušti, sunaikinti’, s. bulg. kovati ‘kūju plakti, kalti’, toch. A ko-, B kau- ‘užmušti’. Dėl reikšmės ‘kirsti, kapoti’ → ‘skelti, skaldyti’ plg. ide. *bhei̯(ə)- / *bhi̯(ə)- ‘kirsti, smogti’ (air. ben(a)id ‘kerta, smogia’) : ide. *bheid- / bhid- ‘skelti’.
Šaltinis:: Anreiter 1982, 25–26

Antraštė:: káuti
Straipsnelis:: Prasl. *kovati giminiškas s. v. a. houwan, hauwan ‘kirsti, perpjauti’, vok. hauen ‘kirsti, mušti’, lo. cūdo, cūdere ‘smogti, besti, mušti’, air. cuad ‘mušti’, lie. káuti, kovóti, káustyti, la. kaut ‘mušti, užmušinėti’. Indoeuropietiškas kamienas galėjo būti *kou̯- pavidalo. *kovati tęsiniai slavų kalbose turi tik vieną reikšmę ‘kalti, mušti metalą kūju’. Šiuo semantiniu požymiu jis skiriasi nuo įvairių ide. *kou̯- tęsinių kituose dialektuose. Tai laikoma slaviška semantine inovacija [346]. Bendra ide. *kou̯ reikšmė – ‘mušti’, galbūt ‘mušti tam tikru būdu’.
Šaltinis:: Трубачев 1966, 345–346

Antraštė:: káuti
Straipsnelis:: [Pr.] cugis E 518 ‘kūjis, plaktukas’ : lie. kújis, s. sl. КЪIИ ‘t. p.’, la. kũja, kaût, lie. káuti, s. sl. КОВАТИ ‘schmieden’, s. v. a. houwan ‘kirsti, kapoti’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 330.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 245

Antraštė:: káuti
Reikšmė:: schlagen, schmieden, kampfen
Straipsnelis:: [Neįprasta ide. kalboms i : u kaita fiksuojama ne tik garsiažodžiuose:] Lo. caedō, -ere ‘mušti, užmušti, kirsti, [vok.] schlagen; zerschlagen; abhauen; niederhauen’ : in-cūdō, -ere ‘kalti, [vok.] schmieden’ < *-caudō; šaknį be -d- regime (*kau-) as. hauwan, s. v. a. houwan, n. v. a. hauen; lie. káuti, káuna, kóvė ‘schlagen, schmieden, kampfen’; s. bažn. sl. kovati, kovą ‘kalti, [vok.] schmieden’.
Šaltinis:: Otrębski 1963a, 11

Antraštė:: káuti
Straipsnelis:: Toch. A ko-, B kau-, çau- ‘užmušti’ su formomis: A praes. act. kosam, inf. kossi, praet. act. kos, conj. act. kāweñc, B praes. act. kauṣäṃ, inf. kautsi, praet. act. kauwa, kāwälñe s. [...], kāwälyñe, praet. act. (kauz.) çauw(w)a; A koṣänt- ‘budelis’ s. darinys, B kauṣenta ‘žudikas’. Fraenkel, IF 1932, L, 222, išn. 2 pagrįstai šį veiksmažodį lygino su: s. v. a. houwan ‘mušti’, s. isl. hǫggwa ‘mušti, žudyti, nukirsti galvą’, lie. káuju [228], s. sl. kową ‘kalti’; žr. taip pat toch. A kot-, B kaut- ‘skelti, skaldyti’. Reikia kildinti iš ide. *qāu-; prieš balsį taip pat galima ide. *qə₁u̯-; toch. AB kāw- gali reprezentuoti ne tik *ə₁, bet ir *ā; jei AB kāw- < ide. *qə₁u̯-, tai juos reikia dėti prie s. sl. kovǫ. Šiaip ar taip, B (praet. kauz.) çauw(w)a ç- yra analogiškos kilmės. Dėl priesagos -s-, kurią turime esamojo laiko kamiene, plg. Krause, Westtocharische Grammatik, I, 1952, 76t. (atmetant Duchesne-Guillemin, BSL 1941, XLI (2), 146). Aišku, kad Schrader-Nehring, Reallexikon der idg. Altertumskunde, II, 1929, 76, pasiūlytas gretinimas su ide. ghᵘ̯en- (gr. θείνω) yra niekam tikęs.
Šaltinis:: Windekens 1976, 227–228

Antraštė:: káuti
Straipsnelis:: Toch. A kot-, B kaut- ‘skaldyti skelti’ su formomis: A praes. act. kotnaṣ, subst. verb. kotlune, praet. act. kot; B inf. kautatsi, praet. med. kautāte, priv. akayttate. Čia taip pat turime puikų atitikimą lo. cūdere ‘mušti, belsti’ (plg. Lane, Language, XIV, 1938, 26) : *qāu-d- (lo. cūdere vietoj *caudere) [231] kilo iš ide. *qāu-, išplėsto -d- ir yra paliudytas s. v. a. houwan ‘mušti’, lie. káuju ir taip pat toch. A ko-, B kau- ‘užmušti’. Žr. taip pat AB vedinį kutk- ‘įkūnyti’ su ide. *qūd-. Taip pat giminiški su toch. A kot-, B kaut- : B *kot- ‘(dirvos) įskilimas, etc.’ ir B kaumije ‘kūdra’.
Šaltinis:: Windekens 1976, 231–232

Antraštė:: káuti
Straipsnelis:: Lo. ex-clūdō, -ēre, kaip ir ex-cūdō, -ēre, reiškia ‘sukurti, gaminti’. Iš čia galima daryti išvadą, kad tarp veiksmažodžių claudō ‘uždaryti, aptverti’ ir *caudō, -ere buvo sąsajų: s. v. a. houwan, lie. káuju, s. sl. kovǫ ‘kalu’. *caudō, -ere, buvęs greta veiksmažodžio ex-cūdo, ac-cūdō ir cūdō, -ere ‘mušti, kalti metalą’, neišnyko, bet dėl kontaminacijos su senojo veiksmažodžio šaknimi pavirto į *claudō.
Šaltinis:: Otrębski 1951a, 46

Antraštė:: káuti
Reikšmė:: mušti, kirsti, smogti
Straipsnelis:: žr. kedėti
Šaltinis:: Мельничук 1984 (1986), 137–138

Antraštė:: káuti
Reikšmė:: mušti, kirsti, smogti
Straipsnelis:: žr. kedėti
Šaltinis:: Мельничук 1984 (1986), 137–138

Antraštė:: káuti
Reikšmė:: bić, wbijać
Straipsnelis:: žr. kaustė
Šaltinis:: Smoczyński 1998-1999 (2000), 168

Antraštė:: káuti
Reikšmė:: kill; beat, fight
Straipsnelis:: žr. kūjis
Šaltinis:: Young 2006b, 233

Antraštė:: káuti
Reikšmė:: frapper, forger
Straipsnelis:: [Aptariamas ide. CéLH-dʰh₁-e/o- tipas lotynų kalboje.] Šaknis *keu̯h₂- ‘marteler, porter des coups répétés’ davė akrostatinį prezensą *kóu̯h₂-ti, *kéu̯h₂-n̥ti > s. v. a. houwan, s. isl. hǫggva ‘couper, frapper, abattre’, s. sl. kovǫ, kovati ‘frapper, forger’, sr.-kr. kȕti, kȕjēm (rodantis seną bendr. sl. *kȕti). Lie. káuti, káuja ‘frapper, forger’ yra problemiška, nes lauktina *kaũti, *kaũja pagal Saussuro efektą. Akūtas turi kilti iš senojo inf. *kū́tēi̯ (< *kuh₂-tí-). Lo. cūdō, cūdī, cūsum ‘forger’ veikiausiai kyla iš *keu̯h₂-dʰe/o-.
Šaltinis:: Garnier 2010, 287–288

Antraštė:: káuti
Reikšmė:: frapper
Straipsnelis:: [Aptariama lotynų kalbos veiksmažodžių apofonija]. Neretai yra atematinio o-laipsnio prezensas šalia i̯e/o-prezenso, pvz., s. sl. kovǫ ‘forger’ (< *kóu̯h₂-e/o- ← *kó/éu̯h₂- ‘frapper’) : sr.-kr. kȕjēm ‘frapper’ (< sl. *kóu̯-jǫ), lie. káuju ‘je frappe’ (inf. káuti).
Šaltinis:: Garnier 2010, 383

Antraštė:: káuti
Straipsnelis:: [Aptariama bl. ir sl. kalbų pirminių veiksmažodžių, kurių ide. šaknies baigmuo *˚eu-, *˚eHu-, *˚euH-, aktyvinių prezensų ir aoristų raida, žr. Villanueva Svensson 2011, 317ff.] Pradžios dėmens palatalizacija nurodo pirminį pamatinio laipsnio i̯e/o-prezensą ir / arba pamatinio laipsnio aoristo-bendraties kamieną. Kur palatalizacijos nėra – ten pamatinio laipsnio tematinis prezensas, nulinio laipsnio prezensas arba nulinio laipsnio aoristo-bendraties kamienas. Lie. káuti, káuja, kóvė / kãvo, la. kaût, kaûju, kâvu (ē) / kavu (ā) ‘mušti, žudyti; kovoti, kautis’; *kova̋ti, *kȍvǫ AP c ‘kalti’ (s. sl. kovati, kovǫ, sr.-kr. kòvati, kȕjēm, r. kovát̕, kujú). Ide. *keh₂u- ‘mušti; skelti’ (LIV, 345f.): toch. B kau-, toch A ko- ‘kill’ (toch. B. prez. VIII kauṣäṃ, subj. I kowän, pret. III kausa); germ. *hawwan ‘kirsti; kapoti’ (s. norv. hǫggva, s. v. a. houwan); lo. cūdō, -ere ‘mušti, kalti’, kiek abejojant ir gr. κεάζω (Beekes 2010, 661f.). Germ., bl. ir sl. formos reikalauja bendro naujo kamieno *kauh₂-e/o-. Bžn. sl. o-kyvati, sr.-kr. o-kívati greičiausiai nurodo priešistorinių sl. formų nulinį laipsnį (Vaillant 1966, 491). Tuomet rekonstruotina bl.-sl. paradigma: prez. *kau̯-e/o-, inf. *kū-tei-, aor. *kuu̯-ā-.
Šaltinis:: Villanueva Svensson 2011b, 210–211

Antraštė:: káuti
Straipsnelis:: Ide. *leuh₃- kildinamas iš metatezės paveikto priešpriebalsinio nulinio laipsnio *luh₃-. Dėl raidos plg. *keh₂u- ‘mušti, kirsti, skelti’ > toch. AB ko- / kau- (< *kh₂u-) ir metatezės paveikto nulinio laipsnio*kuh₂- (*keuh₂-), esančio lie. káuju, s. norv. hǫggva ir kt. (Jasanoff 1978: 79–82, Hackstein 1995: 54–6 ir LIV²: 345–6).
Šaltinis:: Melchert 2011, 130