Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gubas, smagyti, amalas, plokas, strigti, gretas, antgalvis, plauti, uosta, marknotas, kurtka, baronas, aitvaras, patvarus, dumsa, derkla, leipas, atidus, kelias, jeik-, krikti, pabaiga, drabnas, lija, brasla, makas, kanava, veikus, eiklus, aketis, kataryti, purslas, stundas, vajus, klimst.

Antraštė:

-gubas

Straipsnelis:

Knygoje le pélasgique 101 t., ypač 104t., aš siūliau žodyje κυβερνάω ‘valdyti laivą’ (jau Homero raštuose) įžvelgti vedinį iš pelasgų daiktavardžio *κυβερν- ‘±vairas, strypas, grąžulas’, susijusio su ide. *geu- ir t. t. ‘lenkti’ (žr. Merlinger, Studia dečev, 138 t., kuris vis dėlto linkęs kildinti iš kitos pragraikų kalbos, o ne iš pelasgų): ypač morfologiškai *κυβ(ερν)- sugretinau su gr. γύης ‘sulenktas (plūgo) medis’, kuris galėjo kilti iš *γυϝ (ᾱ)-. [66] Neminėdamas šio aiškinimo (kuris, be abejo, neišvengiamas), Machek, Ling. Posn. 5, 61 t., plėtodamas Otrębskio mintį, κυβερνάω susieja su s. sl. krъma ‘vairas’. Graikų kalboje išeities tašku jis ima kipriečių κυμερῆναι (=κυβερνῆσαι), kurią jis laiko sena forma, leidžiančia suponuoti pagrindą *kumer-. S. sl. krъma įvykusi m-r > r-m metatezė. Lie. kum̃bras ‘išlenkta vairo rankena’, kumbrỹs ir skr. kūbara- ‘grąžulas’ (čia yra Osthoffo aiškinimas, kurį randame Boisacq, Dict., 527 t.) taip pat būtų giminiški. Mano nuomone, šie sugretinimai rodo neįveikiamus fonetinius sunkumus ir Machekas nori juos išspręsti per daug lengvai. Tokiu būdu gr. κυβ(ερνάω) greta κυμ(ερῆναι) turėjo b „paprastos substitucijos produktą (labialinį b vietoj m)“ ir nagrinėtinas kaip *kumero-, davęs skr. *kubero- > *kūbara-. iš to išeina, kad s. sl. krъma ir lie. kumbras ir t. t. neturi nieko bendro su κυβερναω ir t. t. Iš pirmo žvilgsnio gerai jį atitinkantis [67] skr. kūbara ‘grąžulas’, be abejonės, yra neide. kilmės (plg. Mayrhofer EWA I, 254). Aiškiai tebesiremdamas κυβερνάω < *κυβερν- ‘vairas, strypas, grąžulas’ pelasgiška kilme, aš privalau atsisakyti anksčiau minėtos konkrečios interpretacijos kitos naudai, kuri, manau, geriau paaiškina lūpinį priebalsį formoje *κυβερν- negu gr. γύης. Iš tiesų yra baltų-slavų žodžių serija pagrindine reikšme ‘lenktis, nusilenkti’, kurių fonetinė šaknies struktūra atliepia κυβ(ερνάω). Kalbama apie la. gubstu, gubt ‘lenktis, nusilenkti’, lie. dvì-gubas, trì-gubas (dėl reikšmės plg. vok. -faltig, -fältig, s. sl. sъgъnąti ‘πτύσσειν’, s. r. gъbezь ‘στοφή’, č. přiheb ‘vingis, kreivumas’ ir t. t. (plg. Trautmann, Wört., 100t.). Pelasgų κυβ- < ide. *ghubh- su aspiruotųjų disimiliacija (> *gubh-) bei priebalsių (*g > k; *bh > h); plg. Le pélasgique 20.

Šaltinis:

Windekens 1960b, 66–68