Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: briautis, apkurti, branktas, sargyti, graudintis, septintas, gromantas, garbinti, votelis, kapota, skrobla, lygmalas, mugluoti, paturoti, zvagoti, srautas, geinys, taukas, devėti, manglyti, tetervinas, cibulis, skobas, riesti, tarti, smaiglus, rubuilis, kramsnoti, driksti, jauja, slobnas, kadaras, skieda, duksnus, keisti, nuoseklus, sieloti, vilnia, glumsti, tvarklas, erglotis, kriaunis, pelenas, klysti, piestas, keterioti, kankorai, bruzgu, kinkutis, klimpti, barsiukas, anrekui, kimenai, druktas, lakstus, gastauta, kvieslys, svelnus, aukoti, lepukas, paniurti, pavarpis, bedievis.

Antraštė:

briáutis

Straipsnelis:

žr. brautis

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 251–252

Antraštė:

briáutis

Straipsnelis:

žr. briauna

Šaltinis:

Palionis 1961, 243–250

Antraštė:

briáutis

Straipsnelis:

[Imant domėn keltų kalbos duomenis, atsiveria naujų galimybių (tiesa, ne visada patikimų) aiškinti baltų žodžius ir peržiūrėti senas etimologijas:] lie. briáutis – kimr. brwyṣg ‘apgirtęs, apsvaigęs’ (žr.: R. A. Fowkes. Problems of Cymric Etymology. – Lingua Posnaniensis 6, 1957, 90–111.

Šaltinis:

Топоров 1963d, 256

Antraštė:

briáutis

Straipsnelis:

Lie. kalba pažįsta veiksmažodį br(i)áuti (es. l. br(i)áuja, pret. br(i)óvė) ‘varyti, šalinti, brukti, kišti, sprausti’ (žr. LKŽ), nors šiaip jau kitų žodynų (NdŽ, DLKŽ [1957], F. Kuršaičio Lietuvių-vokiečių žodynas, J) yra pateikiama tik sangrąžinė forma bráutis ‘(per jėgą) spraustis, skverbtis’ (LKŽ daugiausia pateikia irgi refl. formas). Tokio veiksmažodžio latvių kalboje neužfiksuota, o prūsų kalba turi brewinnimai ‘padedame, remiame, skatiname’ ir adv. brewingi ‘naudingai’ (pastarosios leksemos akivaizdžiai siejasi su lietuvių veiksmažodžiu). Pirmykštė bl. *breu- reikšmė buvo turbūt ‘sprausti (per jėgą), stumti pirmyn, spausti’, o sangrąžinė: ‘(per jėgą) prasiskverbti, įsiskverbti’ [212]. Man atrodo, kad Osten-Sackeno (IF 1911, XXVIII, 139 t.) siūlymas lie. briáutis sieti su germ. *breutana („Manau, kad lie. briautis reprezentuoja neišplėstą šaknį, kuri slypi v. v. ž. briezen ‘išsprogti, išbrinkti (apie pumpurus ir ūglius)’,broz ‘ūglys, atžala, pumpuras’, s. isl. brióta ‘laužti, lūžti, brechen’, ags. brēotan, brȳsan ‘sulaužyti, sudaužyti, sutrinti, sutrupinti’) yra vienintelė tikroji etimologija. Kitoks etimologizavimas remiantis baltų kalbų faktais, [Fraenkelis (LEW) lie. briáutis sieja su braũkti ‘(spaudžiant) braukti, traukti, tempti, trinti, šluostyti’, la. bràukt ‘braukti, važiuoti’; pastarieji žodžiai, anot Fraenkelio, yra išplėsti formantais ir remiasi lie. briautis, la. braũna ‘šašas, lukštas, kevalas’, braunât ‘drėksti, skusti, grandyti’. Čia dar skiriami ne s. isl. brjóta, o r. baž. sl. brъsnuti ‘drėksti, skusti’, r. brósit’ ‘mesti, sviesti’. Aišku, kad tarp lie. briáutis bei braukti – galbūt ir minėtų slavų leksemų – gal ir galimas (aš tuo abejoju) toks ryšys.] ar Perssono (Persson, Beiträge zur idg. Wortforschung, 1912, 964) bei Walde Pokorno (II, 167) pateikti aiškinimai pasigauna tolimesnių ir menkiau patikimų atitikmenų ar yra klaidingi. Priešingai, lie. briáutis tiesiogiai siejasi su germ. *breutana, nes šioms leksemoms lengvai postuluojame [213] bendrą pamatinę reikšmę: ‘laužyti, daužyti, lūžti, brechen, refl. įsisprausti, prasisprausti, išlaužti, prakirsti, įsilaužti, įsibrauti’. Tačiau germanų leksema išplėsta formantu -t- (< ide. d) [214]. Nuspręsti, ar baltų dantinis priebalsis su germanų plėtikliu istoriškai tapatus, sunku, nes bl. d gali būti < ide. dh ir ide. d.

Šaltinis:

Stang 1970, 212–215

Antraštė:

briáutis

Reikšmė:

prasiskverbti

Straipsnelis:

brewinnimai (brewinimai; es. l. dgs. I asmuo) 25,₁₇ ‘(mes) skatiname, raginame’: lie. briáutis (taip Becenbergers BB, XXIII, 30 ir Levie IF, XXXII, 161; taip pat žr. Walde Pokorny II, 168).

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 190

Antraštė:

briáutis

Straipsnelis:

žr. brukti

Šaltinis:

Safarewicz 1967, 246–247

Antraštė:

briáutis

Straipsnelis:

žr. brukti

Šaltinis:

Safarewicz 1967, 246–247