Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: glieti, dramyti, baldai, baubti, vilkti.

Rezultatai

Antraštė:: gliẽti
Reikšmė:: užtepti, aptepti, bestreichen, beschmieren, užglaistyti, verkitten
Straipsnelis:: Germ. klen-a- ‘užtepti, aptepti, bestreichen’ (ags. tik part. praet. biklenan, s. v. a. klenan ‘užtepti, aptepti’, v. v. a. klenen), be jokios abejonės, yra bendraide. šaknimi g̑lei- ‘užtepti, aptepti, nudažyti, beschmieren’ besiremiąs sustabarėjęs intarpinis prezensas (Nasalpräsens). Vokiečių ir saksų kalbose veiksmažodis yra įgavęs e- vokalizmą (nykstamasis balsių kaitos laipsnis es. l.!), tačiau šiaur. germ. kalbose šis veiksmažodis yra išlikęs kaip ei- vokalizmo silpnasis veiksmažodis, plg. s. isl. klína ‘beschmieren’, toliau klaima-z ‘molis’, slypintis s. ang. clām ir galbūt s. v. a. cleimo; geriau pakliudytas yra jan- vedinys, aptinkamas s. isl. kleima ‘beschmieren’, s. ang. clǣman ‘schmieren’, s. v. a. pi-chleimen ‘sutepti, supurvinti’. Ne germ. kalbos: lo. glūten, -inis ‘klijai, Leim’ (< *gloi-t-), s. air. glenaid ‘neatstoti, laikytis (ko), anhängen, likti, pasilikti, bleiben, prilipdyti, kleben’, kimr. glynu ‘anhängen’, lie. gliejù, gliẽti (praet. s. lie. glėjaũ) ‘užtepti, aptepti, bestreichen, beschmieren, užglaistyti, verkitten’, s. bažn. sl. glinьnъ ‘molinis, tönern, irden’. gr. γλοιός, γλία, γλίνη ‘lipni, klijinga medžiaga, derva, sakai, guma, kaučiukas’. Taip pat kitos išplėstos šaknys (g̑lei-d, -t, -gh) greta g̑leibh-. Svarstytina, ar gel- ‘šalti, gefriezen’ negalėtų būti šaknies pamatas (plg. J. Trier, Lehm, S. 35 f.). Gretutinė šaknis yra ide. lei- ‘bestreichen, beschmieren’ (Pokorny 662 f.).
Šaltinis:: Seebold 1970, 298–299

Antraštė:: gliẽti
Reikšmė:: lipdyti, klijuoti
Straipsnelis:: žr. gárbana 03
Šaltinis:: Меркулова 1964 (1965)b, 93–95

Antraštė:: gliẽti
Reikšmė:: to smear
Straipsnelis:: Knygoje aptariami pragermanų n kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš n kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *ī : *i kaita, kilusi iš ide. *ei : *i balsių kaitos eilės, įvykus reguliariam garsų pakitimui. Ji galėjo būti modelis kitiems tipams su kiekybiniu abliautu, tokiems kaip *ū : *u ir *ā : *a. *ī : *i kaita būdinga ‘burdock, tangle, clay’ reikšmės leksemoms. Rekonstruojami devyni pragerm. *klīþō, *klittaz ‘burdock, tangle, clay’ kamieno variantai: 1. *klīþōn-: s. ang. clī̆ðe f. ‘burdock’, ang. pasen. clithe ‘cleavers’; 2. *klīttōn-: s. ang. clī̆te f. ‘coltsfoot, butterbur’, ang. clite ‘cleavers, goose-grass’, vok. Kleise f. ‘dodder’; 3. *kliþōn-: s. vok. a. chletha ‘lappa’; 4. *klidōn-: s. vok. a. chleta ‘lappa, philanthropos’, deni-chleta ‘agrimonia’, vid. vok. a. klete f. ‘burdock’; 5. *klitōn-: vid. ang. clēte ‘t. p.’, vok. Kließe f. ‘burr’; 6. *klitta-: vok. dial. (Brandenburg) klitz ‘burdock’; 7. *klittōn-: Tirolio vok. ?kletze ‘t. p.’, vid. vok. ž. kletze f. ‘down’; 8. *kliþþan-, -ōn-: s. vok. a. chleddo, chletto, chledda, chletta ‘lappa, philanthropos’; vok. Klette f. ‘t. p.’, (→ Baum-klette ‘treecreeper’), Jaunų, Sisperterminų Šveicarijos vok. xlätta f. ‘t. p.’, vid. olandų clesse, clisse, clitte f. ‘burdock, tangle, clay’, olandų klis, klit ‘tangle, burdock’; 9. *klaittōn-: s. ang. clāte f. ‘clotbur’, vid. ang. clōte, ang. clote ‘t. p.’. Etimologiškai pragerm. n kamienas *klīþō, *klittaz, kartu su s. ang. clīðan, priklauso šakniai, kuri paliudyta, pvz., gr. γλία f. ‘glue’, lo. glūs, -tis n. ‘t. p.’ ir lie. gliejù, gliẽti ‘to smear’ < ide. *glei-. Kiti giminiški germanų kalbų žodžiai yra *klaja-: s. ang. clæg, olandų klei ‘clay’, taip pat pogrupis kaip vok. kleben ‘to stick’ < *klibōn-, plg. s.-kr. glib ‘filth’ < *glei-bʰo-. Labai senas darinys turėtų būti tudáti-veiksmažodis s. vok. a. chlenan ‘to stick, glue’ (plg. s. air. glenaid ‘to adhere’ < *gli-néh₂-, kuris perėjo į ketvirtą stipriųjų veiksmažodžių klasę, įvykus *i pakitimui (a umliautui).
Šaltinis:: Kroonen 2011, 235–239