Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: bengti, saustis, nikti, bromka, greznus, baisus, kinys, bravoras, burtas, greibti, kitlius, ergla, priarka, bebernumas, mekeris, austras, ginsla, mintuvas, arti, trakinti, bognas, balti, keturi, kyga, krapas, joti, varstas, abeji, keli, buryti, strazda, daigas, rakti, gurukas, gurti, labingas, mukti, keimerys, grandas, ledakas, skystas, tvanas, siekti, kreslas, kablys, taboliti, tinti, glieti, kupti, semti, dudutis, girna, prierka, penimis, aguona, stigti, rubinti, kimti, madaras, vaikas, tytyti, krienas, gamulis, kemurys, slengia, viglas, telkti, pinti, emalas, gurnus, geventi, elnias, ataudai, slinkti, genesys, karvelaitis, vedeklis, kurnys, katalyti, raktas, taisyti, murgai, sultis, gabulas, lebetyti, lupus, velionis, lobas, trotyti, gaidas, glomoti, trejetas, kalvis, smaksoti, guinioti, balvonas, kopla, talokas, maumys, borsukas, prieseka, gurnas, artuvas, keruoti, pundas, gaminti, tardai.

Antraštė:

beñgti

Reikšmė:

beendigen

Straipsnelis:

žr. baigti

Šaltinis:

Куркина 1977 (1979)b, 165

Antraštė:

beñgti

Reikšmė:

beendigen

Straipsnelis:

F. Bezlajaus (Bezlaj F. Etimološki slovar slovenskega jazyka, Prva knjiga; A-J, Ljubljana, 1976, 154) siūlymas slov. gǫbav ‘leprosus’ gretinti su s.-kr. bȕgav, lie. beñgti yra perdėm abejotinas. Akivaizdu, kad slov. gǫbav yra giminiškas su *gǫba ‘spongia’, plg. bulg. dial. гôби ‘nedidelių galvijų lūpų šašai’ (БД V, 164), s.-kr. gȕba ‘lepra, odos liga’, r. dial. губа ‘skausmingas kūno auglys’ – matome, kad sl. kalbose reikšmės ‘spongia’ ir ‘губа’ dažnai derinasi.

Šaltinis:

Куркина 1977 (1979)b

Antraštė:

beñgti

Straipsnelis:

Pragerm. BREK-A- ‘laužyti, laužti’ (germ. brek-a- tr. ‘laužti, laužyti’, intr. ‘kovoti, kariauti’: go. brikan ‘kautis’; acc. ‘laužti, laužyti; sugriauti’, s. ang. brecan ‘išsiveržti, staiga pasirodyti’; acc. ‘laužti, pulti’, s. fryz. breka ‘laužti, prarasti, netekti, plėšyti, trūkti’, s. v. a. brehhan ‘laužyti, padalinti, atverti’) bei gausūs vediniai, įvardijantys staigius, prievartinius veiksmus, be abejo, sietini su ide. *bhreg̑- ‘laužti, laužyti’. Pastarąja šaknimi turbūt buvo pamatuojamos pirmykštės nulinio prezenso formos. Abu sonantai (r ir n), matyt, nesiderino, todėl r būdavo išmetamas, o n išlikdavęs: lo. frango, frēgī, frāctum, -ere ‘laužyti’ (< *bhr̥-n-g ?). Variantai be r: s. air. bongid ‘laužo, suvalo derlių’, nazalinis prezensas. Kažin ar šį veiksmažodį galima atskirti nuo čia iškelto ryšio ir gretinti su bhengh- ‘lenkti’, nors garsinis žodžio pavidalas ir netrukdytų to daryti (žr. KZ 48, 1918, 65 f.), lie. [W = žodžių reikšmės nėra akivaizdžiai susijusios, tačiau jų ryšys tikėtinas (reikšmės susiformavimas įsivaizduojamas ar patvirtinamas paralelių), pvz., s. baž. sl. bьrati ‘rinkti, kaupti’: ide. bher- ‘nešti, atgabenti’]: bengiu, beñgti ‘baigti, liautis’ (plg. ‘atlaužti, nulaužti’) su išlikusiu nosiniu priebalsiu, s. i. bhanákti ‘(su)laužo’. Prie šio giminiškų žodžių būrio prijungiami dar garsažodžiai, bet jų reikšmė tokiam siejimui prieštarauja. Be to, ir lie. -ǵ- signalizuoja, kad minėtas ryšys perdėm abejotinas: s. air. braigid ‘bezda’, lie. braškėti ‘girgždėti, spragsėti’. Pamatinė forma bhreg̑- gali būti laikoma esanti šaknis bher- ‘kirsti, smogti’, išplėsta balsiu ir pavadinanti panašius veiksmus (Pokorny IEW 133 tt.). Užfiksuota neišplėsta šaknis tą giminiškumą ne kažin kiek įgalina įžvelgti, ji reiškia ‘kirsti, smogti’ [134]: lo. ferīre ‘kirsti’, germ. *bar-ja- slypinti s. isl. berja ‘smogti, užmušti’, s. v. a. berien ‘sugrūsti, sutrypti’, lie. [W; dėl „W“ žr. aukščiau – A. G.]: barù, bárti ‘peikti’ s. baž. sl. borjǫ, brati ‘kovoti, ginčytis’, gr. (H) φαράω, φαρόω ‘(su)arti’ (*bhr-). Šaknis bher- ‘smogti’ gali turėti daug plėtiklių, plg. Pokorny IEW 133–171.

Šaltinis:

Seebold 1970, 132–135

Antraštė:

bengti

Straipsnelis:

kai kuriuos Pietsch’o tekstuose esančius žodžius dėl geografinio paplitimo galima priskirti prie senovės kuršių kalbos, pvz., pabêngti ‘baigti’ (p. 130, 138, 144, 160) su ž. bengti, skirtingai nei lie. pabaigti, -beigti [K. Masiliūnas, Kalbotyra 1970, XXI, 45].

Šaltinis:

Schmid 1983 , 262

Antraštė:

beñgti

Straipsnelis:

žr. baigti

Šaltinis:

Bezlaj 1974, 27–28

Antraštė:

beñgti

Reikšmė:

(pa)baigti

Straipsnelis:

žr. banga(s)

Šaltinis:

Stundžia 1978, 113

Antraštė:

beñgti

Straipsnelis:

[Rec.: Етимологічний словник українскої мови – Київ, 1982, t. 1, А-Г.] Nepareinamai nuo to, teisingai ar neteisingai mėginama etimologizuoti ukr. dial. бужа́чка ‘toks nevalgomas grybas’ (p. 280), lie. dial. beñgti (sykiu su pora antrojo laipsnio vedinių) kiekvienu atveju turėtų likti nuošaliai, nes jis dabar baltistų kitaip aiškinamas (žr. Balt 1966 1(1) 71–75 = Urbutis BEE 100–104).

Šaltinis:

Urbutis 1986b, 86

Antraštė:

beñgti

Straipsnelis:

žr. baigti

Šaltinis:

Mažiulis 1984a, 81

Antraštė:

beñgti

Straipsnelis:

žr. bigas

Šaltinis:

Urbutis 1965, 67–75

Antraštė:

beñgti

Reikšmė:

finish, end

Straipsnelis:

[Aptariama Winterio dėsnio svarba baltų ir slavų etimologijos studijoms. Kai kurias tariamas išimtis galima paaiškinti tuo, kad antrinė circumfleksinė priegaidė atsirado iš intarpinio nosinio prezenso. Pvz.:] Lie. trm. beñgti ‘finish, end’, la. bèigt ‘end’ turi circumfleksinę priegaidę iš nepaliudyto intr. *biñgti, plg. lie. trm. bìgas ‘short; dock-tailed’, pabangà ‘end’ (ide. šaknis *bheg‑ ‘break’; pirminis akūtas yra išlaikytas la. beĩgas pl. ‘end’).

Šaltinis:

Young 2008a, 210–211

Antraštė:

beñgti

Reikšmė:

baigti

Straipsnelis:

[Rezenzuojamas V. Orelo A Handbook of Germanic Etymology, 2003.] Minint lie. žem.) beñgti ‘baigti’ ir kaip seną veldinį gretinant su s. i. bhanákti ‘laužo, daužo’, arm. bek ‘sudaužytas’, spėjamai germ. trm. bangen ‘mušti, belsti’, isl. banga ‘kalti, daužyti, belsti’ (p. 35) negalima buvo apeiti V. Urbučio atliktos išsamios analizės, rodančios, jog jis yra antrinis, kilęs šalia *bigti (binga) : beĩgti : baĩgti (ide. *bhei-, *bhī̆- ‘mušti’) (Urbutis 1981, 100–104).

Šaltinis:

Kabašinskaitė 2004, 322–323