Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
baigti
.
Rezultatai
Antraštė:
baigti
Straipsnelis:
Lie.
baigti
, la.
beigt
, giminiški lie.
(pa)baiga
, la.
beigas
‘galas’. Ide. k. dauguma žodžių, reiškiančių ‘baigti’ yra daiktavardžių, reiškiančių ‘galas’, vediniai. Pvz.: lo.
fīnīre
< lo.
fīnis
‘galas’, gr.
τελέω
< gr.
τέλος
, s. sl.
konĭčati
<
konĭcĭ
‘galas’.
Šaltinis:
Buck 1949
, 981
Antraštė:
baĩgti
Straipsnelis:
Lie.
baĩgti
‘beendigen’,
pabaigà
‘Ende’ šalia
beĩgti
‘beendigen’, la.
bèigt
‘beendigen, zu Ende gehen, umkommen, sterben’ siejamas su lie.
beñgti
‘beendigen’,
pabangà
‘Ende’ (Fraenkel, REI I 408; Fraenkel LEW, 29, 34) iš ide. *
bheg-
, *
bheng-
‘brechen’. Ir čia reikia suponuoti buvus abliautinį perdirbinį, kuris šiuo atveju slavų kalbose nepaliko pėdsako. R.
búžatь
‘verenden, krepieren’ iš *
bǫg-
(Osten-Sacken, IF XX II 313; Vasmer, REW I 137) stebina mus, bet iki šiol niekas nepasitelkė slov.
bóžati
,
bôžam
‘streicheln’ < *
bǫgi̯ati
(plg. bažn. sl.
ogymati
‘streicheln’, kuris rodo, kad ir *
bheugh-
‘biegen’ atveju [27] galima suponuoti nazalizuotą dubletą *
bhengh-
. Šiuo atveju s.-kr.
bȕgav
‘leprosus’ nėra nauja eufemistinė metatezė iš s.-kr.
gȕbav
‘leprosus’, bet yra nazalizuotas dubletas *
bhengh-
, *
ghenbh-
iš senesnių kalbos laikų. Semantinis perėjimas iš bendraslaviško
gǫba
‘Fungus’ į
gǫba
‘Lepra’ yra neįprastas ir ribojasi tik pietų slavų k.: anksčiau minėti tos ligos pavadinimai iš tos pačios šaknies paremia šią hipotezę. [28]
Šaltinis:
Bezlaj 1974
, 27–28
Antraštė:
baĩgti
Straipsnelis:
F. Bezlajaus nuomone, slavų tarmėse egzistavo dubletinės formos. Daug F. Bezlajaus etimol. (Bezlaj F., Etimološki slovar slovenskega jazyka, Prva knjiga: A-J, Ljubljana, 1976, 36 – lizdas
bọ̑žati
) remiasi prielaida, kad buvo dubletinės formos, kurių šaknyse kaitaliojosi
eu
:
ei
:
en
, plg. ide. *
bheug-
> r.
бгать
ir lie.
baĩgti
,
beñgti
‘baigti’.
Šaltinis:
Куркина 1977 (1979)b
, 165
Antraštė:
baĩgti
Straipsnelis:
[Ši F. Bezlajaus (Bezlaj F. Etimološki slovar slovenskega jazyka, Prva knjiga; A-J, Ljubljana, 1976, 36) etimologija turi būti patikslinta:] Remiantis kaita *
bheug-
: *
bheng-
leksemą
bọ̑žati
‘myluoti, glamonėti’ kažin ar verta kildinti iš *
bogi̯ati
, nes toks aiškinimas nepagrįstai sudėtingas. F. Bezlajaus pateiktas gretinimas
bọ̑žati
su r.
бужать
, lie.
baĩgti
‘numirti, nusilpti’ nedera prie semantinio atitikimo principo, kuris deklaruojamas žodyne. Manome, kad Pleteršnikas (Pleteršnik I 47) leksemą
bọ̑žati
paaiškino teisingiausiai: <
bože
, t. y.
božec (ubožec) komu praviti
.
Šaltinis:
Куркина 1977 (1979)b
, 169
Antraštė:
baĩgti
Straipsnelis:
[rec. kn. V. Urbutis BEE 1981] Originaliai ir galutinai išaiškinami lie.
baĩgti
(
beĩgti
,
bìgas
‘trumpas’) ir
beñgti
‘baigti’ genetiniai ryšiai ir jų kilmės iš ide. *
bh(e)i-
‘mušti’ labai sudėtingi klausimai.
Šaltinis:
Mažiulis 1984a
, 81
Antraštė:
baĩgti
Straipsnelis:
žr.
bigas
Šaltinis:
Urbutis 1965
, 67–75
Antraštė:
baĩgti
Straipsnelis:
Jotvingių
ajgd
‘baigti’ yra be žodžio pradžios
b-
, plg. lie.
baigti
, la.
bèigt
, bet pr.
wangint
.
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b
, 68
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas