Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: audeklas, skristi, sviegti, ankstus, paeglis, augumas, grindys, pjauti, luobas, gvalis, mazgas, uolis, gubus.

Antraštė:

áudeklas

Straipsnelis:

R. dial. услó ‘pradėtas audinys staklėse’ (tik Dalio žodyne su klaustuku) savo archajiškumu patraukė lingvistų dėmesį (A. A. Потебня, PФB I, 88; Miklosich 1886, 372). Goriajevas [...] r. услó < *уд-слó ir sieja su lie. áusti, áudeklas. M. Fasmeris (Vasmer REW, III, 190–191), praforma irgi laikydamas *ud-slo-, prideda kitų ide. kalbų atitikmenų (la. aûst, arm. z-audem ‘surišu’, s. i. ōtum ‘austi’) [46]. Praformą *ou̯əd-tlo (ne *ou̯d-slo) paremia tą priesagą *-tl- turintis lie. áudeklas, la. audekls (tik ne tiesiai prie šaknies prijungta, o prie antrinio balsinio kamieno). Priesagą *-tl- (ryt. bl. ir sl.) čia atliepia -tr- gr. ᾱ̓́τριον, ἤτριον ‘apmatai, audeklas’ ( < *u̯a-tri̯o-m bei *u̯ē-tri̯o-m, plg. sl. *rydlo < *rū-tl-o-m (r. рыло ir lo. rutrum ‘mentė’ ir kt. [47...49]. Šaknis *ou̯əd- gal pasireiškia dar viename slavų žodyje – bulg. бýло ‘nuometas’ < prasl. *ob-ud-lo (šaknis *-ud- < *-ou̯əd-, plg. lie. áusti, audžiu), t. y. < *ob-ou̯ədlo > *(o)bud-lo > bulo [50]. O. N. Trubačiovas (Трубачев 1964 (1965) a, 11–12) bulg. бýло kildina iš prasl. dial. *ob-u-dlo > *обуло > *о-було > було (t. y. šaknis *obuti ‘ap(si)auti’). Prasl. *ob-u-dlo Trubačiovas laiko giminišku lie. auklė ‘autas’ < *ou̯-tl-.

Šaltinis:

Эккерт 1970 (1972), 46–51

Antraštė:

audeklas

Straipsnelis:

Lie. audeklas, la. audekls ‘lininis audinys’ : lie. austi, la. aust. Plg. av. ubdaēna < ide. *webh- ‘austi’; s. isl. vāð giminiškas s. ang. gewǣde, s.v.a. giwāti ‘drabužiai’ < ide. *wedh- ‘austi’ ir t. t. Žr. kortelę milas.

Šaltinis:

Buck 1949, 400