Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kalba, akti, bingti, capnyti, balbatas, kapoklis, dokti, gaidas, dvejetas, elskis, garkugis, atsainus.

Antraštė:

kalbà

Straipsnelis:

[Iš reduplikuotų darinių išskirtini vediniai, sudaryti iš dviejų panašios reikšmės, bet skirtingos kilmės šaknų:] Lie. kalbà, -õs, kal̃bą ‘Rede’ atsiradęs iš heterogeninės reduplikacijos: *kal-bā. Pirmasis sandas *kal- tapatus su šaknimi *kal-, kurią regime sl. *kol-kolъ: r. kolokol ‘Glocke’, gr. καλέω ‘rufen, nennen’, lo. calō, -āre ‘aus-zusammenrufen’. Antrasis *kal-bā sandas galbūt pamatuotas ide. šaknimi *bhā-: le. bajać, baję ‘fabeln, schwatzen’ bei baśń ‘Fabel, Märchen’, r. tarm. bajatь, baitь, batь ‘reden, sprechen’, basnь ‘Fabel, Märchen’; lo. fārī ‘sagen’, gr. φημί, dar. φᾱμί ‘sage, kalbėti, sakyti’. Be aptariamojo žodžio lietuvių kalba pažįsta dar veiksmažodį kalbė́ti, kal̃ba ‘reden, sprechen’. Šio veiksmažodžio santykis su lie. kalbà gali būti įvairiai aiškinamas. Man rodos esąs tikėtinas spėjimas, kad kalbė́ti galįs būti pertvarkytas veiksmažodis blabė́ti, dėl kalba įtakos.

Šaltinis:

Otrębski 1963a, 25

Antraštė:

kalbà

Straipsnelis:

žr. kalbasyti

Šaltinis:

Safarewicz 1967, 248

Antraštė:

kalba

Straipsnelis:

žr. kalbėti

Šaltinis:

Buck 1949, 1256

Antraštė:

kalbà

Straipsnelis:

Arm. žodžio ak‘ałał ‘gaidys’ aiškinimą pateikė tik Adjarian, Armenisches Wurzelwörterbuch, VII, 101: [30] tai vedinys iš šaknies *kel- ‘šaukti, triukšmauti’ (Walde Pokorny I, 443 tt.; Walde Hofmann I, 141t.), kuriai priklauso ir s. i. uṣa-kala ‘gaidys’ (pažodžiui – ‘ankstyvasis giesmininkas’), kalakala- ‘padriki šūksniai’, gr. καλέω ‘šaukiu’, […], lo. calo, -āre ‘šaukti, šūkauti, paskelbti, kartu šaukti’ (sakralinės kalbos terminas), umbrų kařetu, kařitu ‘calato, appellato’, ags. hlowan ‘rėkti, šaukti’, lie. kalbà ‘Sprache’, kañkalas ‘Schelle’, r.-bažn. sl. klakolъ ‘varpas’. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad keltų gaidžio pavadinimas taip pat padarytas su šia šaknimi: s. air. cailech […]. Žinoma, čia nėra jokio ryšio su arm. forma (taip pat ir ryšio su, viena vertus, indų ir keltų žodžiais ir, antra vertus, su armėnų ž.), tačiau reikšmė ‘gaidys’ pavienėse die. kalbose išreiškiama panašiai. […]. Remiantis ikšioline analize, negalima teigti glaudžių giminiškų arm. kalbos ryšių. Jau a-priešdėlis rodo, kad arm. k. būta ypatingo atvejo.

Šaltinis:

Solta 1960, 29t.