Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: arti, žarais, žubara, žaginys.

Rezultatai

Antraštė:: artì
Straipsnelis:: Gr. ἄρτι prieveiksmis ‘teisingai’, iš čia [kilo reikšmė] ‘neseniai’ [117]. Kamienas buvo aiškinamas arba kaip kamieno ἀρ-τ- ‘prisitaikymas’ lokatyvas ir t.t., arba kaip iš to paties kamieno padaryta su ι neutrum forma, plg. πέρνοι ir t. t. (Benveniste, Origines de la formation des noms en indoeuropéen, 1935, 79). Šiaip ar taip, žodis randa atramą lo. ars, artis, arm. ard ‘neseniai’, lie. artì. Ryšys su šaknimi ἀραρίσκω yra tikras.
Šaltinis:: Chantraine DEG I, 117–118

Antraštė:: artì
Reikšmė:: šalia, netoli
Straipsnelis:: Ide. *art-t- (: ide. *ar- ‘(pri)jungti’) atspindi elementų artumą, kaimynystę, jų ryšį laike ir erdvėje: gr. ἄρτι (adv.) ‘ką tik, visai neseniai, būtent dabar’ (plg. pref. ἀρτι ‘ką tik, neseniai’), lie. artì (adv.) ‘šalia, netoli’, arm. ard ‘ką tik, dabar’ (plg. ard-a-cin ‘naujagimis’ : gr. ἀρτι-γενής.
Šaltinis:: Топоров 1979 (1981), 154

Antraštė:: artì
Reikšmė:: nahe
Straipsnelis:: [arm.] ard ‘dabar, ką tik’ glaudžiausiai susijęs su gr. ἄρτι ‘ką tik, neseniai’ ir veikiausiai taip pat su lie. artì ‘nahe’.
Šaltinis:: Solta 1960, 127

Antraštė:: árti
Straipsnelis:: Het. har-ra-at-ta-ri ‘geht zugrunde’ negali tęsti tematinio prezenso *h₂érh₃-e- (pace Oettinger, Melchert), plg. akt. har-ra-i. Faktai labiau rodo buvus -i̯e-prezensą *h₂r̥h₃-i̯é-, plg. gr. ἀρόω, lie. ariù (balsių kaitos laipsnis paimtas iš árklas ‘Pflug’).
Šaltinis:: Tremblay 2009, 497

Antraštė:: árti
Straipsnelis:: Slavų kalbų žemdirbystės terminijos teminėje grupėje, susijusioje su žemės apdirbimu, yra pavienių bendraindoeuropietiškos kilmės terminų, pvz., *ar(ə)-, tradiciškai siejamas su ariamine žemdirbyste: sl. *or(a)ti ~ lie. árti, la. ar̂t, gr. ἀρόω, go. arjan; išvestiniai dariniai: gr. Hom. ἄρουρα, mikėn. a-ro-u-ra, s. air. arbor, lo. aruum, toch. AB āre (Pokorny; Гамкрелидзе-Иванов). Ide. leksemos reikšmėmis ‘arti, arimas’ datuotinos laikotarpiu, kai dar nebūta plūgo. Semantinėje žodžio raidoje matyti perėjimas nuo ‘drėksti, plėšti, rauti’ (Зеленин 1908: 10) prie ‘daryti vagą verčiant žemę į vieną ir kitą pusę’, o vėliau ir ‘arti’. Ide. kalbose dar išlikę pirminės reikšmės požymių. Apie pirminę reikšmę galima spręsti ir iš išvestinių žodžių, kurie dažnai išlaiko pamatinių žodžių neišsaugotas archajiškas reikšmes. Apie tai, kad sl. *or(a)dlo iš pradžių reiškė baslį, kablį, medį su atauga, rodo rytų slavų kalbų dariniai, plg. Polesės ра́ло ‘большой толстый отросток на дереве’, ‘крюк для остановки плотов’, крюк для корчевания пней ir pan. (Куркина 1998 [in Славянское языкознание. XII межд. съезд славистов]: 390–391).
Šaltinis:: Куркина 2006, 155

Antraštė:: árti
Straipsnelis:: [Aptariama lotynų kalbos veiksmažodžių apofonija]. Iš šaknies *h₂erh₃- ‘fendre le sol’ lengvai rekonstruojamas i̯e/o-prezensas *h₂ér(h₃)-i̯e/o- (plg. lo. arāre, gr. ἀρόω, s. sl. oȓetŭ, lie. ariù, árti, go. *arjan), tačiau kai kurių kalbų raida yra nedėsninga. Gr. ἀρόω yra perdarytas pagal aor. ἀρόσαι. Lo. arāre (< *ara-i̯ō) yra perdarytas pagal nomen instrumenti *aratro- (< *h₂érḥ₃-tro-), vėliau perdarytas kaip arātrum. Iš *h₂ér(h₃)-i̯e/o- būtų lauktina lo. **ariō, -īre, gr. **αἴρω pagal Pinaulto dėsnio.
Šaltinis:: Garnier 2010, 203–204

Antraštė:: artì
Straipsnelis:: Graikų kalbos prieveiksmis ἄρτι ‘just, just now’ tradiciškai laikomas fosilizuotu lokatyvu, tik nesutariama, kurio kamieno t ar ti. ti kamieno interpretaciją gali patvirtinti s. i. r̥tí- ‘Art, Weise’, neprieštarautų ir lo. ars ‘art’, lie. artì, arm. ard ‘just now’. Y. Gorbachovas priduria dar frygų prielinksnį art ‘around; near’ ir interpretuoja kaip i kamieno instrumentalį *h₂er-ti-h₁, bet tokia interpretacija yra problemiška. […] Autorius siūlo rekonstruoti t kamieno lokatyvą *(H)Vr-t-i (t. y. *h₂er-t-i arba *[h₁]ar-t-i).
Šaltinis:: Vijūnas 2009, 104–107