Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: būgti, beržas, siaustė, spindėti, avižos, čirpti, pušis, bliauzgia, kamanė, dumšoti, irmėdis, žiesti, bangà, glodnùs, almėti, avietė.

Antraštė:

bū́gti

Straipsnelis:

Lie. búgti (< *bhūg(h)- búgstu!, skr. bhujáti ‘lenkia, riečia’, bhugná- ‘lenktas’, go. biugan, v. biegen ‘lenkti, riesti’ (ide. *bheugh-) plg. sl. *bъgati ‘lenkti, riesti’ (iter. *bygati): r. dial. piet., vak. бгать ‘t. p., gniaužti, maigyti’ ir kt. – iš *bhug(h)-, ide. *bheug- : bheugh- ‘lenkti, riesti’ (Pokorny IEW 152–3).

Šaltinis:

SłPr I, 463

Antraštė:

bū́gti

Reikšmė:

erschrecken

Straipsnelis:

Neatsižvelgiant į tai, ar lie. bū́gti ‘erschrecken’, baugùs ‘ängstlich, furchtsam’, la. būgns ‘schrecklich’, būgnums ‘Angst’ yra kilę iš *bheugh- ‘biegen’ (taip aiškina Fraenkelis, LEW 37) ar iš kitos homoniminės šaknies *bheugh- (Pokorny VWb 152; [26] Mayrhofer, EWA II 504), reikia pažymėti, kad lig šiol nė vienas tyrinėtojas neįtraukė į šios problemos svarstymų lauką mak. bugla ‘Sorge’, bugli ‘ist besorgt’. Pagal reikšmę jis artimiausias la. buogls ‘traurig aussehend, bekümmert’ – šitai Mühlenbach-Endzelīn, LDW I 361, paliko be paaiškinimo. La. budzis, budze ‘etwas untötiges, alter, entkräfteter Mensch, ein kleiner Anbau’ semantiškai artimas slov. búža ‘etwas kleines, Kretin’, búžav ‘schwach’, dial. ir bȗžac ‘Keuschler’ ir mak. bugav ‘arm’. Nuo jų sunku atplėšti slov. búža, bȗžika ‘Gänschen’, s.-kr. bȕga ‘Gänschen (bet ir kiti maži gyvūnai)’ ir s.-kr. bùglay ‘voll im Gesicht’. Iš reikšmės ‘Krümmung’ galima paaiškinti ir slov. bužína ‘Schalle der Früchte’ bûžnica, bûželj ‘Art Apfel’, búžiti, bȗžkati, bužgáti, bəžgáti ‘ausschälen’, plg. r. bužítj ‘Lehm, Sand ausgraben’ ar s.-kr. búžiti ‘Zusammenpressen’.

Šaltinis:

Bezlaj 1974, 26–27

Antraštė:

bū́gti

Reikšmė:

bijoti, nepakelti, netverti

Straipsnelis:

žr. baugus

Šaltinis:

Vanags 1994, 42-43

Antraštė:

bū́gti

Reikšmė:

prendre peur

Straipsnelis:

[Aptariama lotynų kalbos veiksmažodžių apofonija]. Iš šaknies *bʰeu̯g- ‘s‘échapper’ (plg. lo. fugiō, fūgī ‘fuir’ [ir kt. pvz.]) yra rūšies opozicija tarp partų kauzatyvo bwj- /bōž-a-/ ‘libérer’ (< ir. *bauǰaya- < ide. *bʰou̯g-éi̯-e/o-) ir inchoatyvo bwxs- ‘se libérer’ (< ir. *bux-sa-). Lotynų kalboje tai buvo atnaujinta kaip fugere ‘fuir’ : fugāre ‘mettre en fuite’. Lotynų kalboje nėra intarpinio prezenso *bʰu‑n‑ég-ti, *bʰu‑n‑g-énti ‘libérer’ pėdsakų, plg. gr. φυγγάνω ‘se libérer de’, tačiau lie. bū́gstu ‘prendre peur’ kyla iš šio prezenso *bʰu‑n‑g- ‘fuir’, su antrine inchoativyne priesaga *-sk̑-e/o-. Lo. fugiō turėtų kilti iš intrans. *bʰug-i̯e/o- ‘plier, céder, être en fuite’.

Šaltinis:

Garnier 2010, 140