Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: diena, karvoti, dvikti, amas.

Rezultatai

Antraštė:: dienà
Reikšmė:: Tag
Straipsnelis:: Prūsai ‘rytą’ vadino žodžiu *deinō (= deinan acc. sg. = lie. dienà = la. dìena; lie. = la. diena vartojama ‘ryto’ (greta ‘dienos’) reikšme tarmėse. Pvz.: prieš pat dienẽlę užmigau. Pr., lie. ir la. diena ‘rytas’ greičiausiai yra ne naujadaras, o archaizmas. Sen. baltai žodžiu *deinā (= lie. dienà) bus vadinę ir ‘dienos pradžią = rytą’, ir ‘visą dieną’.
Šaltinis:: Mažiulis 1966a, 105

Antraštė:: dienà
Reikšmė:: Tag
Straipsnelis:: Alb. ditë f. ‘diena’. Giminystė su s. i. dínam, [lie. dienà, la. diena, sl. dьnь], lo. dies ir t. t. nustatyta jau seniai. Vis dėlto alb. žodžio forma kėlė diskusijas. Nesigilinant į smulkmenas, galima pastebėti, kad daugiskaita dit, kuri apskritai yra žodžio natë ‘naktis’ daugiskaitos net analogija, leidžia rekonstruoti, kaip teisingai žodžiui natë nustatė N. Joklis, senąjį ditë kamieną -i-. Tačiau grupės ditë : dinj ‘dienoti’, dihet ‘dienoja’ santykis rodytų, jog veiksmažodis gali būti antrinis (iš vardažodinio *dit-nj).
Šaltinis:: Çabej 1961a, 60–61 (75)

Antraštė:: dienà
Reikšmė:: Tag
Straipsnelis:: Pr. deinan (acc.) 5₁₈, 7₁₈ [ir kt.] : lie. dienà, la. dìena, s. sl. ДЬНЬ, skr. dina-m ‘t. p.’, go. sinteins ‘kasdien’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 774.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 196

Antraštė:: dienà
Reikšmė:: Tag
Straipsnelis:: Lie. dienà, la. dìena, pr. deinan acc. sg. reprezentuoja baltų *dei-n-ā iš *dei- ‘aiškėti, šviesti’ su antriniu ie vietoj ei. Plg. s. sl. dьnь, le. dzień, s. i. dínam, lo. nūn-dinae ‘turgaus (devintoji) diena’ iš tos pačios šaknies nulinio laipsnio *di-n-.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 216

Antraštė:: dienà
Reikšmė:: Tag
Straipsnelis:: Pr. deinan ‘dieną’ siejasi su lie. dienà, la. dìena, go. sinteins ‘kasdieninis’, s. ang. sin-híwan, s. v. a. sin-hīun (žr. Nehring, Language 1940, XVI, 9), taip pat s. sl. ДЬНЬ, bulg. деня̀т, s.-kr. дâн, slov. dân, le. dzień; r. день ir t. t.
Šaltinis:: Топоров ПЯ A–D, 318–319

Antraštė:: dienà
Reikšmė:: Tag
Straipsnelis:: Ide. kalbose dauguma žodžių, reiškiančių ‘diena’, iš pradžių žymėjo tik šviesią paros dalį, antonimišką ‘naktis’, ir tik vėliau pradėjo reikšti visą 24 val. parą. Daugelyje kalbų čia vartojami skirtingi žodžiai, pvz.: lie. diena ir para. Didžiausią grupę sudaro ide. *dei- ‘šviesti’ vediniai, kurie skyla į dvi grupes: a) ide. *dyeu-, *diw- vediniai (lo. dies, skr. diva- ir t. t.), b) vediniai su nazaliniais sufiksais (lie. diena, la. diena, s. sl. dĭnĭ ir t. t., skr. dina-, ypač dūriniuose, plg. s. air. tre-denus ‘triduum, trijų dienų laikas’, go. sin-teins ‘kasdien’).
Šaltinis:: Buck 1949, 991

Antraštė:: dienà
Reikšmė:: turėsianti, vesianti, laukianti (jauniklių)
Straipsnelis:: Lo. fēmina ‘moteris’ – medijo dalyvis iš *dʰeh₁i̯- ‘čiulpti, žįsti’ : vediniai – kaip antai ved. dhénā ‘patelė, melžiama karvė’ = lie. dienà [adj.] ‘turėsianti, vesianti, laukianti (jauniklių), trächtig’ ir ved. dhenú- f. ‘melžiama karvė’, lie. dienì ‘turėsianti, vesianti, laukianti (jauniklių), trächtig’ (f. ī/jā- kamienas įprastas šalia m. u- kamieno). Pirmu atveju [35] reikėtų rekonstruoti *dʰeh₁-mə₁n-e/o- […], antru – *dʰéi̯h₁-na-h₂ […]. [51] [Ide. šaknis –] *dʰeh₁i̯- / *dʰh₁ei̯- ‘žįsti’ [Pokorny IEW 241t.] […] [, o iš] *dʰéh₁i̯-no- > *dʰéi̯h₁-no- (-ṇo-?) [kilo] vedų dhénā, lie. dienà.
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 34–35, 51

Antraštė:: dienà
Reikšmė:: Tag
Straipsnelis:: Trak. tin-ia[, išvestas] iš tin ‘diena; Jupiteris’[, panašių vedinių] yra ir kitose kalbose: hier. het. di-na-ti, ti-na-i (-à) nom. pl. ‘dievai’ iš tina- (o-kamienas). Etr. tin ‘diena’ atspindi [55] kamienų sumišimą: iš ide. *din- (priebalsinis kamienas) arba *dini- (i-kamienas), atitinkamai deyno-s (o-kamienas), plg. s. bulg. dьnь ‘diena’ (priebalsinis ir i-kamienas) ir lie. dienà, la. dìena, pr. acc. f. deinan iš ide. *deynā, s. i. dína-m neutr. iš ide. *dino-.
Šaltinis:: Georgiev 1966, 54–55

Antraštė:: dienà
Straipsnelis:: Jotvingių dinʃ ‘diena’, plg. lie. dienà, la. dìena, pr. acc. sg. deinan.
Šaltinis:: Zinkevičius 1985b, 71

Antraštė:: dienà
Straipsnelis:: žr. dienì
Šaltinis:: Venckutė 2001, 127

Antraštė:: dienà
Straipsnelis:: žr. kalnas
Šaltinis:: Откупщиков 1972, 117

Antraštė:: dienà
Reikšmė:: day
Straipsnelis:: Knygoje aptariami pragermanų n kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš n kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *e : *u kaita, ji būdinga ir ‘grain’ reikšmės leksemoms. Rekonstruojami trys pragerm. *kernō, *kurnaz ‘grain’ kamieno variantai: 1. *kernan-: s. isl. kjarni m. ‘core’, vid. vok. a. kerne m. ‘t. p.’, vok. Kern ‘t. p.’ (> *kernjōn-: s. isl. kirna f. ‘churn’, s. ang. cyren f. ‘t. p.’, vid. vok. žem. kerne, kirne ‘t. p.’); 2. *kurna-: go. kaurn n. ‘grain’, s. isl. korn n. ‘grain (kernel and cereal)’, s. ang. corn n. ‘t. p.’, s. vok. a. chorn n. ‘t. p.’ (> *kurnilla-: s. ang. cyrnel ‘kernel’); 3. *kurnōn-: go. kaurno n. ‘kernel’, norv. dial. korna n. ‘t. p.’. Yra daug ide. kalbų duomenų, leidžiančių rekonstruoti *ǵrh₂-nó- (plg. s. i. jīrṇá-, s. sl. zrьno, lo. grānum, s. air. grán, kimrų grawn ‘kernel’). Germanų kalbose ta pati forma yra paliudyta go. kaurn n. ‘grain’, s. isl. korn n. ‘grain (kernel and cereal)’, s. ang. corn n. ‘t. p.’, s. vok. a. chorn n. ‘t. p.’ < *kurna-. Tačiau germanų kalbos siūlo ir alternatyvią rekonstrukciją, t. y. pragerm. *kernan-, kurią liudija s. isl. kjarni, vid. vok. a. kerne etc. Yra du argumentai, leidžiantys teigti, kad ši forma tęsia senąjį n kamieną: 1. pamatinis laipsnis ir 2. dvigubas n sufiksas. Pamatinio laipsnio formų kitose ide. kalbose nebėra, bet, kartu su dvigubu n sufiksu, jos atsispindi s. isl. hjarni ‘brain’ < *hersnan- < *ḱérh₂-s-ōn, gen. *ḱrh₂-s-n-ós ir s. isl. stjarna, s. vok. a. sterno ‘star’ < *sternan-, *-nōn- < *h₂ster-on-. Atsižvelgiant į šias lytis, galima teigti, kad *kernan- atspindi senojo n kamieno pamatinio laipsnio šaknį, kuri buvusi arba amfikinetinė *ǵérh₂-ōn, *ǵrh₂-n-ós, arba proterokinetinė *ǵérh₂-n, *ǵrh₂-én-ós. Kita galimybė butų rekonstruoti primityvesnę paradigmą *ǵérh₂-n, *ǵrh₂-n-ós. Tai kaitybiškai susietų žodį su *déi-n, *di-n-ós ‘day’, – su paradigma, kurią Beekes rekonstravo pagal lie. dienà ‘t. p.’ < *dei-n-eh₂- ir s. sl. dьnь ‘t. p.’ < *di-n-i-.
Šaltinis:: Kroonen 2011, 174–175

Antraštė:: dienà
Straipsnelis:: Baltų (lie. dienà, la. díena, pr. acc. sg. deinan) ir slavų (s. sl.dьnь, r. den ̕ ir kt.) šakos yra vienintelės, turinčios n-kamienį *dei̯- ‘šviesti, būti šviesiam’ šaknies daiktavardį, reiškiantį ‘diena’ (kilusį iš en-lokatyvo *di̯-én ‘per dieną’, plg. Rau 2010: 315f.).
Šaltinis:: Villanueva Svensson 2011c, 167

Antraštė:: diẽną
Straipsnelis:: Brūkšnelio vartojimo dvigarsiuose prūsų kalbos III katekizme ypatumai rodo, kad prūsų kalboje, taip pat kaip ir lietuvių bei latvių, būta priegaidžių. Prūsų kalbos priegaidės istoriškai atitinka lietuvių ir latvių kalbos priegaides: […] acc. sg. prūsų priegaidės deinan : lietuvių kylanti diẽną a. p. 4 : latvių krintančioji dìenu.
Šaltinis:: Olander 2009, 123–124

Antraštė:: dienà
Straipsnelis:: žr. dievas
Šaltinis:: Olander 2009, 125–126