Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kalnas.

Antraštė:

kalnas

Straipsnelis:

Daugelyje ide. kalbų žodžiai, žymintys sąvokas ‘kalnas, kalva’, susiję su žodžiais, žyminčiais sąvoką ‘kelti’. Lie. kalnas, la. kalns ‘kalnas’, la. pakalne ‘kalva’ giminiški su lo. collis (: *colnis), s. ang. hyll ‘kalnas, kalva’ ir kt. Visi jie kilę iš ide. šaknies *kel-, atspindinčios lie. kelti, lo. cellere ‘kelti’, lo. celsus ‘aukštas’.

Šaltinis:

Buck 1949, 24

Antraštė:

kálnas

Straipsnelis:

Lie. kálnas, la. kal̂ns yra motyvuoti veiksmažodžiais kélti, kė́liau ir kìlti, kīlù (kìlstu), kilaũ ir yra giminiški su lo. collis (*kolnis) ‘kalva, aukštuma’, gr. κολώνη, κολωνóς ‘t. p.’, s. ang. hyll (*hulnis) < ide. *kl̥nis. Tai pačiai žodžių šeimai priklauso: sl. *čьlnъ, le. czólno (plg. lie. keliù ‘peririu’) ir s. sl. čelo, le. czoło pirmine reikšme ‘iškilimas’.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 216

Antraštė:

kálnas

Straipsnelis:

Konstatuojamas artimas ir neabejotinas ryšys tarp darinių su priesaga *-men- ir *-no-, kurie turi senas ide. šaknis: s. i. áç-nas – áç-man ‘akmuo’, s. i. ták-man – gr. τέκ-νον ‘atžala, vaikas’, lo. cul-men ‘viršūnė’ – lie. kálnas, s. ang. fil-men ‘odelė’ – s. r. пеле-на, s. sl. ЗНА-МѦ – le. zna-ny ‘žinomas’ ir kt. J. Šmidto teigimu, visi ide. dariniai su priesagomis *-mo- ir *-no- kilę iš senesnės formos *-mn-o- (priesagos *-men- fonetinio varianto), tuo paaiškinamas didelis kiekis formų su besikaitaliojančiom priesagom *-mo- / *-no- / *-men-.

Šaltinis:

Откупщиков 1967a, 45

Antraštė:

kálnas

Straipsnelis:

Pr. *koln-ik-(?) atstatoma pagal vietovardį Colnig. Spėjama, kad čia atsispindi ta pati šaknis kaip ir lie. kálnas, la. kal̂ns (ka > ko perėjimas įprastas pomezaniškame dialekte).

Šaltinis:

Топоров ПЯ K–L, 115

Antraštė:

kálnas

Straipsnelis:

[Galime spėti, kad tose rytų ir. kalbose, kurių kilmė yra sãkų (sãkų kalba – viena iš skitų tarmių, paliudyta VII–X a. po Kr. rašto paminklų iš rytų Turkestano) tarmių tęsiniai (t. y. afganų resp. puštų kalboje bei Pamyro priekalnių kalbose), yra išlikę pėdsakų, liudijančių savitus šių ir. kalbų santykius su Europos kalbomis:] Afgan. kaṇai (< *karna-ka-) ‘akmuo’ – lie. kálnas ‘aukštas žemės pakilimas, Berg’.

Šaltinis:

Абаев 1965, 13

Antraštė:

kálnas

Straipsnelis:

κελαιναί, miestas Frigijoje, anot N. Joklio, ‘Phrieger’ 142, kalno vardas, < *keln̥i̯ā, taip pat gr. κολωνóς, lie. kálnas (apie šį žodį, kuris, spėjama, yra n-kamieno, žr. Frisk) ir t. t.

Šaltinis:

Haas 1966, 166

Antraštė:

kálnas

Straipsnelis:

Tai, kad didelės erudicijos lingvistas Skokas s.-kr. klánec (Skok II 88) sieja su lo. callis ir ne visiškai aiškiu n. v. a. (Skoko žodyne neteisingai pažymėta s. v. a.) Helle, Hölle, taip pat lie. kálnas, la. kalna ‘kalnas, krantas’, nors yra artimesnė forma – lo. collis, aiškinu Skoko skubėjimu, nes jam žodyną teko baigti jau gulint ligos patale.

Šaltinis:

Безлай 1973 (1975), 181

Antraštė:

kálnas

Straipsnelis:

Šiame straipsnyje pirmiausia kalbama apie šiaurės rytų Europą, remiantis pre-ide. kalbinio substrato liudijimais. […] Mes manome, kad pre-ide. substratas buvo stipri realybė […] ir yra palikęs pėdsakų nuo anksčiausiųjų rašytinių šaltinių iki šių laikų [310] [311–324]. Pirmoji lentelė: svarbiausiųjų pre-ide. šaknų apžvalga [325] […] B. Tipas: priebalsis-balsis-priebalsis [326] […] *K-L-, *G-L-, *K-R-, *G-R- ‘akmuo, akmeninė pastogė; uola, kalnas’, vietų pavadinimai: Kalanda (Lydia), Kalynda (Lydia, Caria), lie. kalnas, la. kalns (laikytas proto-šiauriniu – Andreev. Ranne-indoevropejskij prajazyk, Leningrad 1986, 12), kaukaziečių kal ‘bedugnė’, kalanu, kalava ‘ertmė’ [kiti tikriniai pavadinimai], baskų harri ‘akmuo’ (k > h), isp. carrasca, bask. haritx, portugalų carvalho ‘ąžuolas’ [ir kt. kalbų pavyzdžiai].

Šaltinis:

Paliga 1989, 310–327

Antraštė:

kálnas

Straipsnelis:

[Šifruojamas senas lo. Latijaus užrašas, kai kur užsimenama ir apie lietuvių kalbos žodžius:] Lo. Exallō, -celsus giminiškas su collis (< *kolnis), plg. lie. kalnas ‘kalnas’.

Šaltinis:

Collinge 1973, 268

Antraštė:

kálnas

Straipsnelis:

[Kelių pavadinimai, kurie susiformavo vėliau, susiję su vietovės ypatybių įvardijimu:] S.-kr. клáнац ‘siaurukalnė, tarpeklis’, čak. клāнàц ‘kalva, status kelias, aikštelė prieš namą’, slov. klánec ‘status, staigus kelio ruožas, kalnų takas, kaimo gatvė, upės vaga’ galbūt giminiški č. klanec ‘perėja, balnagūbris’, gretinami su lo. callis ‘miško ar kalnų takas, takelis, kelelis ganykloje’ ir toliau su lie. kálnas, la. kalns ‘kalnas’.

Šaltinis:

Коломиец 1984 (1986), 99

Antraštė:

kálnas

Straipsnelis:

Yra pedėm abejotini siūlymai het. hala- (c.) ‘galva, kaukolė, makaulė’ sieti su lo. collum ‘kaklas’, lie. kálnas ‘aukštas žemės pakilimas’ (taip – H. Holma, Journal de la Société finno-ougrienne 33.1: 38 [1916]), ir su lo. calva ‘kaukolė, makaulė’, lie. galvà ‘viršutinė (žmogaus) ar priekinė (gyvulio) kūno dalis’ (pirmą sykį siūlė Hrozný, SH 43).

Šaltinis:

Puhvel HED III, 11

Antraštė:

kálnas

Straipsnelis:

Gr. κολώνη f. ‘kalva, kalvelė’ […]. Abu žodžiai, matyt, remiasi n kamienu, kurį rodo kitos skirtingų kalbų formos: lie. kálnas, lo. collis ‘kalva’, anglosaksų hyll, ang. hill ‘kalva’ iš germ. *huln-i-. Šaknis gali būti ta pati kaip lo. -cellō ‘būti pakeltam’ iš *cel-d-ō, gr. κελέοντες ir t. t. žr. Pokorny 544.

Šaltinis:

Chantraine DEG II, 559

Antraštė:

kálnas

Straipsnelis:

žr. kelti

Šaltinis:

Hamp 1976a, 36

Antraštė:

kálnas

Reikšmė:

Berg

Straipsnelis:

Abaevas (Skifo-evropejskie izoglossy, Moskva, 1965, 13) lygina afganų kaṇai (< *karnaka-) ‘akmuo’ ir lie. kálnas ‘Berg’. Lie. žodis Fraenkelio LEW, 209 t.) yra siejamas su gr. kolōnós, kolṓnē ‘kalva’, lo. collis ‘kalva, aukštuma’ ir kt. Lygiai taip pat daro ir Pokorny (IEW, 544) (*kel(ə)- ‘būti iškiliam, kyšoti, aukštai (iškelti)’, *kl̥n-is ‘kalva’). Nepaisant to, ar aiškinimas atitink. rekonstrukcija, susijusi su afganų forma, tinka, čia negalimà iran.-bl. izoglosa, nes lie. žodžio etimologija akivaizdžiai neabejotina. Be to, reikėtų dar atsižvelgti ir į santykinai smarkiai nukrypusią afganų formos reikšmę.

Šaltinis:

Cvetko-Orešnik 1983, 180

Antraštė:

kálnas

Straipsnelis:

Jotvingių kauni ‘kalnas’, plg. lie. kálnas, la. kal̂ns, bet pr. garbis. Dėl au vietoj al, plg. cauta ‘kaltė’.

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 74

Antraštė:

kálnas

Straipsnelis:

žr. pirštas

Šaltinis:

Poljakov 1997, 59–60

Antraštė:

kálnas

Straipsnelis:

[Yra abejotina, ar Saussuro efektas veikė baltų kalbose:] (išn. 4:) plg. lie. kálnas < *kolH‑no- (plg. lo. collis).

Šaltinis:

Petit 2003, 94

Antraštė:

kálnas

Straipsnelis:

Su rytų bl. *kē̆l-/*kil- reikšme ‘kelti’/ ‘kelti’ susiję kitų kalbų vardažodiniai vediniai, reiškiantys, ‘tai, kas iškilę, iškilu’ (> ‘garbinga’): ‘iškili, pakilusi vieta’ – lie. kálnas, kalvà, la. kal̂ns, kal̃va, go. hallus ‘kalva; uola’ < *kol-n-us), ang. hill (< *hulnis), s. ang. holm ‘kalva, lo. collis ‘t. p.’, gr. κολωνóς ‘t. p.’, s. isl. hallr ‘akmuo’; ‘kelias’ – lie. kẽlias, la. ceļš ir kt. Fraenkel 237 šiai grupei priskiria ir s. i. kaláyati ‘varo’, gr. κέλλειν ‘varyti’. K. Karulis gretina aptariamą šaknį su ide. *(s)kel- (: kálti, kùlti, skélti, taip pat ir Walde-Hofmann 225t. Dar žr. kélti.

Šaltinis:

Kaukienė 2006, 385

Antraštė:

kálnas

Straipsnelis:

žr. balsas

Šaltinis:

Poliakovas 2005, 115

Antraštė:

kálnas

Reikšmė:

гора

Straipsnelis:

Izoglosa lo. collis – s. ang. hyll ‘kalva’ tęsiasi ir už germanų-italikų arealo: lie. kálnas ‘гора’ turi tą patį priesaginį *-n-. Dėl skirtingų balsių kaitos laipsnių ir kamienų skirtumų [Порциг 1964, 163], tai *k-nis ir *kol-nos skiriasi ne daugiau nei, pavyzdžiui, s. sl. ДЬНЬ ir lie. dienà.

Šaltinis:

Откупщиков 1972, 117

Antraštė:

kálnas

Reikšmė:

hill

Straipsnelis:

[Aptariama etnonimo *čexъ ‘čekas’ etimologija.] Erhart (Slavia 67, 1999, 291) *čexъ bandė kildinti iš *čelěninъ, pl. *čelěne *‘highlander’ (plg. lie. kélti ‘to raise’, kálnas ‘hill’), kuris yra kaip opozicija *lęxъ, *lęděninъ ‘lowlander’.

Šaltinis:

Blažek 2010b, 18

Antraštė:

kálnas

Reikšmė:

Berg

Straipsnelis:

Go. hallus ‘Fels’ (< germ. *hal-nu-), s. isl. hallr, s. ang. heall ‘Sein’ (a-kamienas) paprastai kildinama iš šaknies *kelH- ‘aufragen’, plg. lo. collis ‘Hügel’, lie. kálnas ‘Berg’, tačiau taip pat būtų galima kildinti iš šaknies *(s)kelh₁- ‘schneiden, spalten’ (plg. lie. skélti, skeliù) arba aiškinti visiškai kitaip (žr. Wagner, HS 97, 1984, 281–283).

Šaltinis:

Casaretto 2004, 371

Antraštė:

kálnas

Reikšmė:

colline

Straipsnelis:

[Aptariama lotynų kalbos veiksmažodžių apofonija]. Lo. collis, -is n. ‘colline’ kyla iš *kol-ni- < *kol(h₃)-ní- su Saussuro efektu (iš šaknies *kelh₃- ‘s‘élever, être éminent’), plg. taip pat s. ang. hyll m./f. ‘colline’ (< germ. *χul-ni- < *kl̥h₃-ní-), go. hallus m. ‘rocher’ (< germ. *χal-nu- < *kol(h₃)-nú-). Lie. kálnas m. ‘colline’ akūtas turi būti antrinis, paimtas iš veiksm. iš-kélti ‘soulever’. Pagal Saussuro efektą lauktinas *kal̃nas (< *kólnos- < *kól(h₃)-no-).

Šaltinis:

Garnier 2010, 291