Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kartus, ginti, keruoti.

Antraštė:

kartùs

Reikšmė:

griežtas, rūstus

Straipsnelis:

Pr. kārtai ‘griežtas, rūstus’ (adj.). Tiksliausi atitikmenys: lie. kartùs (kar̃tis, kartė́ti, kártinti ir pan.), bet kar̃tas, kartà (plg. la. kā̀rta ‘sluoksnis’, ‘eilė’ ir pan., divkā̀rt ‘dukart’ ir kt.); ir vieni, ir kiti siejasi su veiksmažodžio šaknimi reikšme ‘kirsti’, ‘pjauti’, ‘smogti’, plg. lie. kir̃sti, la. cìrst (cḕrtu), pr. kyrteis ‘mušk!’, ‘smok!’ (plg. kirtis ‘smūgis’). Prasl. *kortъkъ turi kitą reikšmę – ‘neilgas’, t. y. ‘apsipjaustytas’, ‘apkapotas’. Ir šios reikšmės, paremiamos giminiškų žodžių, kildinamų iš prasl. *kortъ, *korta ‘kartas’ ir pan., visiškai derinasi su lie. kar̃tas. Kartu slavų pavyzdžiai, kilę iš *kortъ(kъ) ir pan., leidžia atstatyti grandį, kurios trūksta semantiniam ryšiui pr. kārtai ‘griežtas’ ir lie. kartùs.

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 236–237

Antraštė:

kartùs

Straipsnelis:

Bulg. красáт, красаф ‘rūgštokas, porūgštis’ [46] galima skaidyti į крас-ат, крас-аф ir rekonstruota šaknimi laikyti *kors- < ide. *kort-s-; pastaroji siejasi su *(s)kert-s- ‘skersai, per (skersiniu pjūviu)’ < *(s)ker-t- < *(s)ker- ‘pjauti’ (Pokorny IEW, 949–950). Bulg. leksemoms labai artima yra lie. kartùs < *(s)ker- (*(s)ker-t-) ‘pjauti’ (dėl semantinio modelio plg. s.-kr. рȅзak, pȅсkū ‘aštrus, rūgštus’ – *rězati; lie. kartùs giminiškas sl. *čersti ‘pjauti’ [Фасмер ЕСРЯ II, 336]). Gal su bulg. būdvardžiu siejasi ir bulg. veiksmažodis зàкраса ‘sulaužyti, pakenkti, sugadinti, sumušti’.

Šaltinis:

Петлева 1976 (1978), 45–46

Antraštė:

kartùs

Reikšmė:

kuris gailaus, aštraus skonio

Straipsnelis:

[u-kamieno adj., dažniausiai deverbatyvai, yra, aiškus daiktas, protoide. laikus menantys dariniai, užfiksuoti dviejose kalbose:] Skr. katu- ‘aštrus, geliantis, kandus’, lie. kartùs ‘kuris gailaus, aštraus skonio’.

Šaltinis:

Puhvel 1982, 181

Antraštė:

kartùs

Reikšmė:

[le.] gorzki

Straipsnelis:

F. Slavskis (Sławski SEP III, 159) teisingai le. krótki gretina su lie. kartùs ‘gorzki’ bei sieja su lo. curtus < *kr̥-to- etc., tačiau smulkiau nepaaiškina. Sl. *koȓtъ-kъ (pirminis cirkumfleksas, akūtas vėlesnis) iš tiesų < *kortú- = lie. kartùs. Lo. curtus geriau laikyti senuoju dalyviu *kr-tó : κείρω. Galime manyti, kad *krtó- yra pirminė forma. Turint prieš akis produktyvią šaknį *kert-, kuri slypi *čersti, čŕ̥tą (: kir̃sti, kertù), darinys *krtó- darosi abejotinas. Pastaroji forma skaidoma į *krt-ó, bet toks adj. neturi kalbinės išraiškos. Taigi analogiškai greta o-laipsnio u-kamieno saldùs atsiranda naujas derinys *kortú-.

Šaltinis:

Hamp 1969b, 43

Antraštė:

kartùs

Straipsnelis:

Pr. kārtai (nom. pl.) 59₁₂ ‘kartus’ : lie. kartùs, apie tai žr. Walde Pokorny II, 578.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 235

Antraštė:

kartùs

Straipsnelis:

Tokios sąvokos kaip ‘aitrus, kartus’, ‘rūgštus’ labai dažnai siejasi su senesne reikšme ‘aštrus’ (plg.: r. резать ir резкий) : s. i. kaṭús ‘aštrus (apie skonį)’ – iš šaknies kar- [206] ‘pjauti’; s. sl. БРИДЪКЪ ‘aštrus’, ‘kartus, aitrus’ – iš БРИТИ; lie. kartùs – iš kir̃sti ← ide. *ker- ‘pjauti’, ‘kirsti’. Tokią pat etimologiją turi ir vok. bitter, herb ‘kartus’, la. šķerbs ‘aštrus (apie skonį)’ ir kt. Panašūs pavyzdžiai nėra išimtiniai ar reti. Tai įprasta ide. reikšmių vystymosi norma nuo konkretaus prie abstraktaus.

Šaltinis:

Откупщиков 1967a, 205–206

Antraštė:

kartus

Straipsnelis:

Dauguma ide. kalbos žodžių, reiškiančių ‘kartus’, yra kilę (per ‘aštrus, kandantis, pjaunantis’) iš šaknų, reiškiančių ‘pjauti, būti aštriam’ ir pan., dvi grupės kilusios iš ‘degti, deginti’, dar kiti susiję su žodžiais, kurių pirminė reikšmė ‘rūgštus’. Lie. kartus, pr. (nom. pl.) kārtai, giminiškas skr. kaṭu- ‘aštrus’, pirminė reikšmė – ‘pjaunantis’, kilęs iš šaknies, matomos lie. kirsti, kertu, skr. kr̥t- ‘pjauti’ ir t. t.

Šaltinis:

Buck 1949, 1034

Antraštė:

kartùs

Straipsnelis:

žr. kirpti

Šaltinis:

Мартынов 1968, 74–75

Antraštė:

kartùs

Straipsnelis:

žr. platùs

Šaltinis:

Hamp 1994a, 50

Antraštė:

kartùs

Reikšmė:

bitter

Straipsnelis:

Mažiulis 2, 124–128 pr. karige ‘ebirboͤm’/‘Eberesche’ kildina iš *karīgē ir skaido į hipotetinį kamieną *karā-/*kara- ‘bitter’ (plg. lie. kartùs ‘bitter’, išplėstą *īgā-/*īga-, plg. kaĩras/-à ‘left-hand’ : kairyga ‘left-hander’.

Šaltinis:

Blažek 2001b 41

Antraštė:

kartùs

Straipsnelis:

žr. kirsti

Šaltinis:

Schuster-Šewc 2000, 29