Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: kirpti, melsti, uoglas, molis.

Rezultatai

Antraštė:: kir̃pti
Straipsnelis:: žr. karpa
Šaltinis:: Stundžia 1978, 115

Antraštė:: kir̃pti
Straipsnelis:: Germ. skerf-a- ‘apgraužti, nugraužti, abnagen’ (s. ang. sceorfan ‘abnagen, beißen’ [414]), matyt, yra lūpiniu priebalsiu išplėsta šaknis sqer- ‘pjauti, kirpti’ (žr. s. v. sker-a). Artimiausi atitikmenys yra la. šķērpêt ‘dirvoną žagre plėšti’, lie. skerpiūvė ‘kirvis, Beil’. Variantai be s-mobile: lie. kerpù, kir̃pti ‘schneiden, scheren’, s. i. kr̥pāna- ‘kalavijas, kardas’. Ne toks patikimas dalykas čia priskirti žodžius, reiškiančius ‘(nu)valyti, (nu)imti derlių, skinti, raškyti’ : lo. carpo, gr. καρπóς, a. ang. hærfest.
Šaltinis:: Seebold 1970, 414–415

Antraštė:: kir̃pti
Straipsnelis:: žr. perkūnas
Šaltinis:: Otrębski 1962, 64–65

Antraštė:: kir̃pti
Straipsnelis:: p-formos ne visose kalbose išsaugotos, pvz., veiksmažodžio črьpǫ, črěti ‘semti’ -p- tik s.-kr. ir ukr. kalbose išlaikytas, o kitos slavų kalbos sudarė kitą paradigmą be -p-. Dėl p-formanto senumo abejonių nekyla, nes šio veiksmažodžio giminaičiai toli paplitę: plg. lie. kerpù, kir̃pti, intens. karpýti, la. cèrpu, cirpt ‘kirpti’, toliau lo. carpere ‘pešti’, air. cirrim ‘schlag ab, verstümmle (sužalok)’. Gal čia priklauso ir hetitų karp- ‘kelk’; su s-variantu germanų kamienas (anglosaksų sceorfan ‘žvalgyti’, s. v. a. scarbon ‘sukarpyti gabalais’). Čia priklauso ir vardažodžiai: s. bažn. sl. črěpъ ‘kaukolė, skeveldra’, gr. καρπóς ‘vaisius’, gr. κρώπιον ‘pjautuvas’, s. air. carran ‘pjautuvas’, s. v. a. herbist ‘ruduo, derlius, vynuogių rinkimas’, taip pat ir s. i. kr̥pāṇa- ‘kardas’, kr̥pāni ‘žirklės’ [Plg. Persson, Beiträge 861; Mayrhofer EWA I, 261].
Šaltinis:: Solta 1974, 126–127

Antraštė:: kir̃pti
Straipsnelis:: Toch. B lāñe ‘ruduo’ su acc. sg. lāñ ir adj. der. lāññe (Couvreur, Or. Grand. III, 1966, 179 ir 185). Kaip ir toch. AB lātk- ‘(at)pjauti’, šis daiktavardis kilo iš ide. *u̯lōd- iš *u̯(e)ld-, kurį taip pat randame v. v. ž. wlete ‘žaizda, randas’, v. v. a. letzen ‘sužeisti’. Kadangi žodžio galas -ñe sutampa su toch. B meñe ‘mėnulis, mėnuo’, B kärweñe ‘akmuo’, B kektseñe ‘kūnas’, tai reikia rekonstruoti ide. formą *u̯lōd-n-ē(n) (nom. sg.). Dėl reikšmės plg. anglosaksų hoerfest, s. v. a. herbist ‘(vo.) Herbst’ = ‘skynimo, pjovimo laikas’ greta lo. carpere ‘rauti, skinti’, lie. kerpù etc., gr. καρπóς ‘vaisius’ (*nuskintas, *atpjautas).
Šaltinis:: Windekens 1976, 257

Antraštė:: kir̃pti
Straipsnelis:: lie. kir̃pti, la. cìrpt, cḕrpu : cìrpu ‘t. p.’, lo. carpere, carpō ‘nutraukti, nurauti, ištraukti’ (dar priklauso ž., ėmę pradžią iš ide. *(s)kerp-) : *(s)krep- ‘pjauti, kirsti, kirpti’, Pokorny IEW 944–945) – formalūs atliepiniai šalia sl. *čerpti ‘wydobywać czymś plyn lub coś sypkiego, (pri)rinkti, (su)rinkti’, dial. ryt. ‘plėšti’ : s.-kr. XIV a. čristi ‘semti’, s. č. čřieti, črpu ‘(su)rinkti’, ukr. черéти, черпу ‘t. p.’, ir jo varianto sl. *čŕ̥pati : slov. dial. črẹ́pati, -pam : -pljem, črepati, -pam ‘semti; pić chciwie lub w durych ilaściach’, le. czerpać ‘semti’, r. чéрпать ‘semti’. Pirm. r. ‘pjauti, kirsti, plėšti’.
Šaltinis:: SłPr II, 158–159

Antraštė:: kir̃pti, -sta
Reikšmė:: darytis rūgščiam
Straipsnelis:: Prasl. tьrpъkъ. Bulg. тръпък, s.-kr. тр̋пак, slov. trpek, r. терпкий ‘aitrus’, č. trpký ‘aitrus, kartus’, le. cierpki ‘kartus, rūgštus’ ir kt. Spėjama, kad jie siejasi su prasl. tьrpěti ‘kentėti, kęsti’, tačiau tik formaliai, bet ne semantiškai [74]. Semantinis ekvivalentas prasl. tьpъkъ – lie. kir̃pti ‘darytis rūgščiam’. Jie ir formaliai ekvivalentiški dėl  ir  sumišimo į . Lie. kir̃pti turi dar reikšmę ‘pjauti, rėžti’, kirptùvės ‘avių kirpimas’, la. cìrpt ‘kirpti’, cirpa ‘pjautuvas’, r. черп ‘t. p.’, s. i. kr̥pānī ‘žirklės’, gr. κρώπιον ‘pjautuvas’, lo. carpere ‘skinti, pjauti (vaisius)’, s. ang. haerfest, s. v. a. herbist ‘ruduo’ ir kt. Semantinis ryšys tarp ‘aitrus, rūgštus, kartus’ ir ‘pjauti’ yra paaiškinamas tipišku skirtingų reikšmių perėjimu. Plg. lo. acerbus ‘aitrus, rūgštus’ ir ācer ‘aštrus’; lie. kir̃pti ‘darytis rūgščiam, karčiam’ – kir̃pti ‘pjauti’ ir kir̃sti ‘įgyti kartų skonį’, kartùs – kir̃sti ‘kapoti’, la. cìrst ‘kirsti, kandžioti, kapoti’, s. sl. начрьтати ‘daryti įkirtimus’, s. i. kr̥ntati ‘pjauti, rėžti’, alb. eth (< kert) ‘kirpti’ ir t. t. Tokiu būdu prasl. tьrpъkъ < *kьrpъkъ, *kьrpti genetiškai tapatūs lie. kir̃pti, ir tai liudija prasl.  ir  sumišimą į  [75].
Šaltinis:: Мартынов 1968, 74–75

Antraštė:: kir̃pti, ker̃pa
Reikšmė:: pjauti, rėžti
Straipsnelis:: žr. kirpti
Šaltinis:: Мартынов 1968, 74–75

Antraštė:: kir̃pti
Straipsnelis:: Pr. *kirp- atstatoma, remiantis vietovardžiais Kirpain, Kirpein, Kirpaynen ir kt. Siejama su lie. kir̃pti, la. cìrpt, sl. čerpti (*čьrpǫ), *čьrpati.
Šaltinis:: Топоров ПЯ K–L, 18

Antraštė:: kir̃pti, ker̃pa
Straipsnelis:: Gr. καρπóς m. ‘vaisius’. […] Gretinimas su lo. carpō ‘skinti’ pasilieka. Čia galima pridėti s. v. a. herbist ‘ruduo’ – geriausias metas skinti. Lo. carpō a (bei toks pat spėjama ir s. v. a. herbist) būtų šnekamosios kalbos. Tačiau α žodyje καρπóς gali būti paprastas nulinis vokalizmas. Su balsiu e galima prisiminti lie. kerpù.
Šaltinis:: Chantraine DEG II, 500

Antraštė:: kir̃pti
Straipsnelis:: Sl. *čьrpǫ, *čerpti ‘semti’ […] atitikmuo baltų kalbose yra ne kir̃pti […], la. cìrpt […], kaip paprastai manoma [ЭССЯ 4, 71–72], bet veikiau lietuvių kalbos veiksmažodis kér̃pti (-ia) ‘ką silpnai ar paskubom rišti’ (dar plg. jo priešdėlinę lytį pri-kér̃pti) ‘netvirtai ką pririšti, prismeigti, prikalti, prisiūti’).
Šaltinis:: Karaliūnas 1990a, 129

Antraštė:: kir̃pti
Straipsnelis:: Gr. κρωπίον neutr. ‘pjautuvas, sodininko peilis’ […]. Turbūt padarytas iš daiktavardžio, kaip ir kiti instrumentų pavadinimai. Gretinamos gana skirtingos vardažodinės struktūros formos: skr. kr̥pāṇa- m. ‘kardas’, v. air. corrán ‘pjautuvas’ (ide. *qorp-). Veiksmažodinės formos: lie. kerpù, kir̃pti, lo. carpō ‘skinti’. Žr. dar καρπóς, σκορπίος, σκέπαρνος ir plg. Pokorny 944 t.
Šaltinis:: Chantraine DEG II, 590

Antraštė:: kir̃pti
Straipsnelis:: Slov. krīpa ‘uola, akmens luitas’ turi atitikmenį (iš visų slavų kalbų) vien čekų kalboje, t. y. křipa ‘akmuo’, jei neimsime domėn slov. krèp ‘stati uola’, kuris yra skolinys iš friul. crep ‘uola’ < ikiroman. *krippo-. Čia priklauso centr. ladin. krepa ‘uolos viršus’ bei giminiškas ital. grẹppo ‘uola, uolėta kalva’. Gal šiam lizdui skirtini alb. mirdit. krep-i ‘šlaitas’, tosk. shkrep ‘precipizio, rupe; pietra focaia’ bei s.-kr. škrip ‘greben’, slov. škripa. Italų lingvistai mano, kad minėta leksema yra perimta iš senųjų Europos gyventojų (neide.). Kaip ir N. Joklis (Jokl N., Vox Romanica 1945–1946, VIII, 199), aš manau, kad pateiktus žodžius reikia gretinti su lie. kerpù, norv. skarv ‘plika uola’ lizdo žodžiais. Jeigu mūsų hipotezė teisinga, tada slov. krīpa, č. křipa [248] galime laikyti slaviškais elementais, perimtais iš ilyrų ir venetų kalbų.
Šaltinis:: Хубшмид 1967 (1969), 248–249

Antraštė:: kir̃pti
Reikšmė:: cut
Straipsnelis:: Sturtevant (Language 1928, IV, 4–6) lygina het. karppiya- ‘lift, undertake’ = ‘kelti, imtis, pradėti’ su lo. carpere ‘pluck’ = ‘raškyti, pešti’ bei lie. kerpiù, kir̃pti ‘cut’ = ‘kirpti ir kt.’. Šalia het. karppiya- yra ir atematinis karpp-.
Šaltinis:: Kimball 1992, 81

Antraštė:: kir̃pti
Reikšmė:: cut
Straipsnelis:: Sturtevantas (Language 1928, IV, 4–6) lygina het. karppiya- ‘pakelti, imtis, pradėti = lift, undertake’ su lo. carpere ‘skinti ir kt. = pluck’ ir lie. kerpiù, kir̃pti ‘cut’.
Šaltinis:: Kimball 1992, 81

Antraštė:: kirpti
Reikšmė:: to cut off
Straipsnelis:: Kai kurioms ide. kalboms būdingas įvykio veikslo reikšmės (perfekto) veiksmažodžio formų perėjimas į preteritą. Taip lie. praet. kir̃po greta praes. formos ker̃pa tapo preteritu. Tokie semantiniai pokyčiai įvyksta, nes perfektas žymi ankstesnių faktų ar įvykių buvimą.
Šaltinis:: Schmalstieg 1994, 36

Antraštė:: kir̃pti
Straipsnelis:: žr. skirpstus
Šaltinis:: Blažek 2001b 46

Antraštė:: kirpti
Reikšmė:: couper avec des ciseaux
Straipsnelis:: [Aptariama apofonija *CReC- ~ *CoRC- → CaRC- arba CRaC- lotynų kalboje.] Lie. kerpù ‘couper avec des ciseaux’, s. ang. sceorfan ‘mordre’ negarantuoja ide. tematinio prezenso *(s)kérp-e/o-, iš kur taip pat kiltų lo. carpō ‘couper, détacher, cueillir’. Lo. carpō gali kilti iš tudáti prezenso *kr̥p-é/ó-. Galimas daiktas, kad lie. kerpù pakeitė senesnį prezensą *kirpù. S. i. (klas. skr.) kr̥pāṇī f. ‘ciseaux’ suponuoja veiksmažodį *kr̥p-á- ‘couper avec des ciseaux’.
Šaltinis:: Garnier 2010, 254–255

Antraštė:: kir̃pti
Reikšmė:: schneiden
Straipsnelis:: [Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *k : *kʷ, o *k̑ atsirado iš *k palataliniame kontekste.] Pasak Schrijverio (The Reflexes of the Proto-Indo-European laryngeals in Latin, Amsterdam, Atlanta: Rodopi, 1991, 425tt.), ide. *ke, *k̑e davė lo. ca, ce, tačiau Schrijverio pavyzdžius galima aiškinti ir kitaip: lo. carpō, -ere ‘pflücken’, lie. kerpù, kir̃pti ‘schneiden’ tęsia atematinį prezensą *kérp- / *kr̥p-, turintį morfologinį nulinį laipsnį *kₑrp-e/o- > *karp-e/o- lotynų kalboje.
Šaltinis:: Lipp 2009a, 46–47