Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: karpa.

Antraštė:

kárpa

Straipsnelis:

Lie. kárpa (Fraenkel), la. karpa ir la. trm. karpe, karpis, karps (Laumane, Zivju nosaukumi latviešu valodā, 1973, 105–106), anglų Carp, pranc. Carpe, vo. Karpf(en), it. Carpa, olandų Karper, da. Karpe, šv. Karp, suom. Karppi (Bauch 82), rumunų Crap (Antipa 114), alb. krap (Seliščevas [Селищев]: „Pietų slavų tarpininkavimas: крап. Šis pavadinimas plačiausiai vartojamas bulgarų kalboje. Serbų paprastai – шаран“), krapi [...], slov. kàrp, kràp.

Šaltinis:

Усачева 1976 (1978), 84

Antraštė:

karpà

Reikšmė:

skiautė, įkirpimas, užkarpa; rantas, rumbas

Straipsnelis:

žr. karpas

Šaltinis:

Stundžia 1978, 115

Antraštė:

kárpa

Reikšmė:

Warze

Straipsnelis:

Kar̃pas : karpà ‘skiautė, įkirpimas, užkarpa; rantas, rumbas’ (: kerpù, kir̃pti, Skardžius, Žodžių daryba, 1943, 26). Kompozitai ãtkarpas : ãtkarpà, ppr. pl. atkarpai̇̃ : ãtkarpos ‘atraiža, skiautė’ (Trautmann, Baltisch-slavisches Wörterbuch, 1923, 129). Germ. *skarfar > v. v. ž. scharf m. ‘šukė, skeveldra’; s. isl. skarfrf m. ‘nuožulnus antgalis’, norv. skarv (skarf) ‘uola’ (variantai su „mobiliuoju s-“) fiksuoja ŏ-kamieną, plg. gr. καρπός [22 išnaša: Gr. nomen acti καρπός galėtų suponuoti ankstyvesnį nomen actionis *κάρπoς ‘skynimas, raškymas’, plg. Иллич-Свитыч, 1963, 40] ‘vaisius’ ← ‘tai, kas nuskinta, nuraškyta’ (Walde Pokorny II, 581, Pokorny IEW, 944), r. dial. repn ‘pjautuvas’ (Fraenkel LEW, 258) [Kai kas šiuos žodžius abejotinai bando sieti su lie. kárpa ‘Warze’ Pokorny IEW, 944, Fraenkel LEW, 222]. Taigi ŏ-kamienė šio žodžio forma laikytina archaiškesne už ā-kamienę, kuri, matyt, lie. padaras.

Šaltinis:

Stundžia 1978, 115

Antraštė:

kárpa

Straipsnelis:

Pr. *karp- atstatoma pagal vietovardį Carpaw. Siejama su lie. kar̃pas ‘randas’, kárpa (plg. Karaliūnas, LKK 1975, XVI, 130).

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 234–235