Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
senas
.
Rezultatai
Antraštė:
senas
Straipsnelis:
Ide. kalbų žodžiai, reišk. „senas“, turi labai daug įvairių semant. šaltinių. Iš visų šių žodžių išsiskiria dvi didelės vedinių grupės. Vienai grupei pradžią davusi ide. *
sen-
, kitai – ide. *
wetus-
. Lie.
senas
, lo.
senex
, s. air.
sen
, go.
sineigs
, s. i. (Ved.)
sana-
,
sanaya-
, av.
hana-
, arm.
hin
, visi < ide. *
sen-
.
Šaltinis:
Buck 1949
, 958
Antraštė:
sẽnas
Straipsnelis:
Gr. ἕνος„senas“. Senas ide. būdvardis su balsiu
e
*
senos
. Graikų kalboje jis pasitaiko tik sustabarėjusiuose posakiuose ir, antra vertus, niekada nenusako senumo (šiam atvejui iš seno buvo vartojama ekspresyvus žodis γέρων). Būdvardis reikšme „senas“ yra paliudytas arm.
hin
, lie.
sẽnas
, s. i.
sána-
, s. air.
sen
, s. isl.
sina
„praėjusių metų žolė“; het.
zena-
vartojamas kaip
seneō
norint nusakyti pabaigą, delčią (mėnulio, žiemos ir t. t.), plg. Benveniste BSL 50, 1954, 33–. Reikšmė „senas“ opozicijoje su „jaunas“ pastebima vakarinėje ide. srityje: keltų, germ. (
sineigs
= πρεσβύτης), lietuvių kalbose. Be to, av.
hana-
. Lo. ekspresyvus būdvardis vartojamas sąvokai „senas“ išreikšti tik opozicijoje su „jaunas“, o dėl
senescō
ir t. t. žr. Benveniste,
l. c
. Šis vartojimo tipas turėtų būti inovacija. Žr. Ernout-Meillet s. u.
senex
ir W. Porzig,
Festschrift Debruner
343–349.
Šaltinis:
Chantraine DEG
, 351
Antraštė:
sẽnas
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma visiškai sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbų raidoje.]
Senas
. Kiekviena kalba turi kitą pavadinimą. Lie.
sẽnas
(la.
sens
„senovinis“) tiksliai atitinka s. i.
sánaḥ
, gr. ἕνος(lo.
senex
< *
sen-ik-s
„senis, senelis).
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 233
Antraštė:
sẽnas
Straipsnelis:
žr.
dantis
Šaltinis:
Kuryłowicz 1957
, 72
Antraštė:
sẽnas
Straipsnelis:
Sen. armėnų kalboje yra daug
-o-
kamienų, kurie turi gana patikimų paralelių kitose ide. kalbose. Arm.
hin
,
-oy
„senas“ < *
senos
(plg. s. i.
sánaḥ
, lie.
sẽnas
, s. air.
sen
).
Šaltinis:
Джаукян 1982
, 129–130
Antraštė:
sẽnas
Straipsnelis:
Manoma, kad slavai prarado ide. *
sen-
„senas“, kuri žinoma daugelyje ide. kalbų, plg. lo.
senex
,
senis
,
senior
, gr.
ἕνος
„senas“, s. i.
sána-ḥ
, av.
hana
„senas“, go.
sineigs
,
sinista
„seniausias“, arm.
hin
„senas“, s. air.
sen
„senas“, t. p. plg. lie.
sẽnas
,
sẽnis
. Lietuvių kalba išlaikė labai seną žodį su nepakitusia reikšme. Iš šios šaknies yra padaryta įvairių formų:
senatà
„senis“,
senystà
[180],
senỹstė
,
senatvà
,
senãtvė
su ta pačia pagrindine reikšme [181].
Šaltinis:
Трубачев 1959b
, 180–181
Antraštė:
sẽnas
Straipsnelis:
Greta laringalinio
h̯
absoliutinėje žodžio pradžioje ide. *
ăn-
„protėvis“ nurodomas judrusis
s-
taip pat žodžio pradžioje. Tai leidžia sugretinti anksčiau laikytas skirtingomis formas: be
s-
su senuoju laringalu s. v. a.
ano
ir kt., jų tarpe sl.
vъъ
su vėlesniu
v-
; su judriuoju
s-
s. i.
sána-
„senas“, av.
hana-
„senas“, lo.
senex
„senis“, s. air.
sen
„senas“, arm.
hin
„senas“, toliau plg. lie.
sẽnas
ir sl. *
svętъ
„šventas“. Sl. *
svento-
: lie.
sẽnas
= sl. *
svekrъ
: lie.
sẽšuras
. Plg. bl.-sl. santykį
se-
:
su̯e-
[75].
Šaltinis:
Трубачев 1959b
, 75
Antraštė:
sẽnas
Straipsnelis:
S. air.
sen
adj. „senas“ ir m. „senis“, glosa „senex“, dat.
suin
, dat. pl.
senaib
. Tas pats žodis yra gerai paliudytas tikrinuise galų varduose (vyrų)
Senocaros
,
Senognatos
,
Senomaglos
,
Senorix
,
Senouiros
, (moters)
Senobena
, vietos pavadinime
Senomagus
(air.
Senmag
). Britų kalbose jį atliepia valų
hen
„senas“ (s. valų
hencassou
glosa „monimenta“ pasirodo gali būti tik britų kalbose prigijęs airių žodis), comparativus
hyn
Ped. I 377, s. kornų
hendat
„senolis“ ir
henmam
„senelė“, kornų
hen
,
hendus
, s. bret.
hen
, bret.
henna
„vyresnis“. Kilo iš ide.: s. i.
sánaḥ
ir
sanakáḥ
, av.
hano
, arm.
hin
, gr. ἕνη (καὶ νέα) „senas (ir jaunas) mėnulis“, lo.
senex
, acc.
senem
, go.
sineigs
, superl.
sinista
, lie.
sẽnas
. Visi šie žodžiai reiškia „senas“. Pok. 908.
Šaltinis:
Vendryes LEJA
, s83–84
Antraštė:
senas
Straipsnelis:
[Paaiškėja iki šiol nepastebėtas tarpusavio atitikimas tarp ural. *
j-
, kartv. *
ʒ̂
(tradicinės notacijos *
ʒ₁
), sem.-cham. *
ʒ
, ide. *
s
, dravid. *
č-
, tiurk. *
j
, mong. *
s
, tung. *
s-
, *
š-
:] 3. nostr. *
ʒ
„senas“: kartv. *
ʒ̂-
„senti“, sem.-cham. *
sʌn-
, ide. *
(o)-
„senas“, tiurk. *
j/ü/n-
„iškriošęs“. Ide. *
(o)-
: s. i.
sana-
„senas“, av.
hana-
, arm.
hin
„senas“, gr. ἕνος„senas, praeitų metų“, lo.
senex
„senas“, s. air.
sen
, s. valų
hen
„senas“, go.
sinista
„seniausias“, lie.
senas
(Pokorny 908–909).
Šaltinis:
Долгопольский 1972 (1974)
, 167
Antraštė:
sẽnas
Straipsnelis:
Lie.
võras
(psn., nevartojamas), pr.
urs
‘senas’ (T.) […] Latvių kalboje dabar sąvokai ‘senas’ išreikšti turime du pirmykščius baltų epochos žodžius
sens
ir
v̧cs
, kurie prūsų kalboje, išskyrus
v̧cs
tipo antroponimą
Wetschis
¹¹⁰ [¹¹⁰ Trautmann. Die altpr. Personennamen, Göttingen, 117, 160] greta lie.
võras
, nė vienas nepaliudytas.
Sens
iš tikrųjų yra identiškas lie.
sẽnas
ir beveik visose ide. kalbose paliudytas (panindeuropeo) (M.-E. III 818; Fraenkel II 775);
v̧cs
yra identiškas lie.
vẽtušas
(ž.
vẽčas
), turinčiam tą pačią formą kaip ir s. sl.
vetŭchŭ
‘senas’ (objekto žodis) ir yra, be kita ko, susiję, kaip ir lo.
vetus
, su ide. metų pavadinimu (M.-E. IV 517 t.; Fraenkel II 1233, 1210). Nors abu –
sens
ir
v̧cs
– latvių kalboje skamba įprastai, tačiau pirmasis dominuoja reikšme ‘senovinis’, o antrasis reikšme ‘senas’. Lietuvių kalboje atvirkščiai
sẽnas
vartojamas abiem šiom sąvokom nusakyti (LKŽ XII, p. 370–375).
Šaltinis:
Ademollo Gagliano 1992
, 170
Antraštė:
sẽnas
Straipsnelis:
Jotvingių
ʃenʃ
‘senas’, plg. lie.
sẽnas
.
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b
, 78
Antraštė:
sẽnas
Reikšmė:
alt
Straipsnelis:
Dažna aiškiai etimologizuojama ide. šaknis neturi atitikmenų slavų kalbose. Pvz., ide. **
seno-
‘senas: s. i.
sána-
etc. […]; lie.
sẽnas
‘alt’,
sẽnis
‘Greis’,
seniaĩ
‘vor alters, längst’,
senė́ju
‘werde alt’ (= lo.
seneō
, la.
sens
‘old’ etc. […] [ir kiti ide. kalbų pavyzdžiai, cituojami iš Pokorny IEW; Mann 1984–1987].
Šaltinis:
Blažek 2009
, 52
Antraštė:
sẽnas
Straipsnelis:
Viena iš senų afikso *
-o-
darybos funkcijų – daryti veiksmažodinius veiksmo ir rezultato ypatybių būdvardžius, labai glaudžiai susijusius su veikėjų pavadinimais (Brugmann 1906, 148tt.; Meillet 1934, 257; Specht 1944, 107tt.; Wackernagel, Debrunner 1954, 59tt.; Gagnepain 1959; Haudry 1979, 49; Krasuchin 1996: 62tt.), plg. lie.
sẽnas
ir la.
sȩns
, s. i.
sána-
, av.
hana-
, s. air.
sen
, got.
sin-eigs
‘senas’, lo.
sen-ex
‘senas; senis’, gr. ἕνη (καὶ νέα) ‘paskutinė mėnesio diena (ir pirmoji ateinančio mėnesio diena)’, ἕνoς ‘pernykštis’ (Frenkelis 1969, 96; Fraenkel LEW 775; IEW 907–908; IJa 783).
Šaltinis:
Ambrazas 2005
, 12
Antraštė:
sẽnas
Straipsnelis:
[Aptariami sanskrito
a
kamieno baritonai.] S. i.
sána -
< *
sen-o-
. Kirčiavimą patvirtina gr. ἕνος, lie.
sẽnas
(a. p. 2) (žr. Illič-Svityč).
Šaltinis:
Lubotsky 1988
, 76
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas