Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: alkanas, tekinis, niaukti, mastas, rietas, dvaras, siela.

Antraštė:

álkanas

Straipsnelis:

Oset. (iron) xœlœg ‘pavydas, pavydus’, dig. soc’a. ‘Pavydas’ kaip psichikos „liga“ galėjo asocijuotis su fizine liga. Plg. šiuo atveju digorų soc’a ‘pavydas’, paraidžiui ‘deginimas; peršėjimas’. Todėl nėra kliūčių xœlœg kildinti iš *hvaryaka- ir sugretinti su av. xvara- ‘žaizda’. Čia toliau s. v. a. swero ‘skausmas’, vok. Schwäre ‘žaizda; votis’ ir pan. (Pokorny 1050). Tas pats *hwar- atpažįstamas ir persų xvari- ‘įžeidimas; pažeminimas, žeminimas’ ir oset. žodyje œfxœryn / œfxœrun ‘skriausti’ ir pan. (ИЭС I, 117–118). xœlmag / xwœlmag ‘šašas’. Junginyje xœlœg œmœ xœlmag galbūt „prasiskleidžia“ senoji fizinė xœlœg reikšmė. Tada reikėtų versti ne ‘pavydas ir šašas’. Tačiau gali būti, kad x- žodyje xœlœg – protetinis. Tokiu atveju *œlœg (*alaka-) galima gretinti su s. sl. alъkati ‘labai norėti’. lie. alkanas. Вc. Миллер, Осетинские этюды, III, 150

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ IV, 167

Antraštė:

álkanas

Straipsnelis:

s. pr. alkinisquai ‘liūdesys, kančia’ yra susijęs su lie. álkanas ‘hungry’. [Semantinių paralelių yra ide. kalbose].

Šaltinis:

Orel 1988, 107

Antraštė:

álkanas

Straipsnelis:

Pr. alk-īns ‘blaivus’, ‘galvotas’ artimiausius atitikmenis turi lie. ãlkanas (al̃kis, álkti, álkinti, álkinimas ir t. t., žr. Būga RR III, 404, 406, 412; LKŽ I, 102–105), la. alkans (alka, al̂kt, sal̃kt < *iz-s-alkt, žr. Fraenkel St. balt. 3, 1933, 114 ir pan.), s. sl. ѦЛЪЧЬНЪ ЛѦЧЬНЪ, slov. láčən, č. lačný, r. алчный (šalia s. sl. ѦЛКѦНИѤ, ѦЛКѦТИ, le. łaknąć ir t.t.;taip pat plg. s. v. a. ilgi ‘badas’. Tolimesnės paralelės arba labai tolimos, arba abejotinos (žr. Krogmann, IF LIII, 1935, 47). Įdomu, kad vokiečių kalbos prūsiškose šnektose yra veiksmažodis alken, žr. Frischbier, PW, 1882, 19.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 75

Antraštė:

Reikšmė:

alkanas

Straipsnelis:

Pr. abasus ‘rogės’, ‘ratai’, ‘vežimas’ tikriausiai yra skolinys iš le. obóz ‘vežimų vora’ (iš *obwozъ). Lie. ãbazas (plg. abãzas ir netgi apvazas. Sirvydas PS 2, 91, 30 : ap-vèžti), abazėlis, ãbažas, abažùs ir kt. (LKŽ I, 3) – taip pat iš lenkų skolinti, žr. Brückner, Die slavischen Fremdwörter im Litauischen, Weimar, 1877, 66; Skardžius, Die slavischen Lehnwörter im Altlitauischen, Kaunas, 1931, 22; Fraenkel, IF 1935, LIII, 131, ZfslPh 1931,VIII, 421; LEW 1. J. F. Levin, The Slavic Element in the Old Prussian Elbing Vocabulary, Berkereley etc., 1974 ir kiti mano, kad lie. abazas, abazėlis ‘rogių’, ‘ratų’ reikšme – iš pr. abasus ir buvo pasiskolintas iš le. iki XII a.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 47