Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
dimstis
Straipsnelis:
Lie. dimstis psn. ir dial. priklauso prie grupės gim. žodžių, tęsiančių ide. *domu-. Čia priklauso lot. domus, domūs f., ved. adj. dámū-naḥ ‘priklausantis namams’, arm. tanu-tēr ‘namų šeimininkas’, kurie yra tikslūs atliepiniai šalia sl. *d'omъ ‘namas; turtas, manta; karta, giminė’: slov. dọ̑m ‘namas, ūkis’, le. dom ‘namas, tėviškė’, s. bž. ДОМЪ, -МОУ ‘namai; tėviškė; giminė’, s. r. ДОМЪ ‘namas; ūkis; turtas; gimtinė; dinastija’, r. дом ‘t. p.’ [99–100]. Kai kuriose ide. k. yra -o- kamieno žodžių: gr. δόμος ‘namas’, s. i. dáma-ḥ ‘t. p.’, lot. domus, domi ‘namas’, vedinys dominus ‘šeimininkas’ < domo-no-s. Ide. *domu-s kaip ir *domo-s yra vediniai iš šakninio, atematinio žodžio, rekonstruojamo iš kamienų *dē̆m-, dō̆m-, dm-, dm̥-, kuriuos nurodo, pvz., s. i. *dám- ‘namas’, tik gen. pl. ved. damā́m ‘t. p.’, dūrinys dámpatiḥ (: pátir dán ‘namų šeimininkas’, av. dəng (< *dams) paitiš ‘t. p.’ = gr. δεσπότης ‘t. p.’, arm. tun ‘namas’ (*dōm). Greičiausiai čia priklauso ir lie. nãmas [100]. Žr. nãmas t. p.
Šaltinis:
SłPr IV, 98–100
Antraštė:
dimstis
Reikšmė:
kiemas
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Lie. turi paveldėtą ide. *dom-o-, bet su pakeistu žodžio pradžios priebalsiu: nãmas, paprastai pl. namai̇̃ (n–m [224] dėl asimiliacijos iš d–m). Tai o-kamienis žodis kaip ir gr. δόμος, s. i. dámā-. Senas loc. sg. namiẽ (dabar prieveiksmis; plg. lo. domī) taip pat yra archajiškame dūrinyje namié-ga-s ‘namiškis’, pažodžiui ‘triūsiantis, bėgiojantis po namus’ (antrasis komponentas yra iš *gᵘ̯ā- ≥ lie. gó-ti ‘eiti’, plg. s. i. agre-gá- ‘einantis priekyje’). Paralelinį -u- kamieną (lo. domus ir s. sl. domъ, -u) rodo dūrinys namù-darbis ‘namų darbininkas’, taip pat įdomus žodis namūn-ai̇̃tis ‘šeimininko sūnus’, kuris suponuoja pamatinį *namūnas ‘šeimininkas’, plg. namūnai pl. ‘namiškiai’. Šį darinį galime lengvai interpretuoti kaip -no- vedinį iš loc. sg. formos *namuo ≥ *namū (plg. lie. trm. turguõ ‘turguje’ iš tur̃gus) ir sutapatinti su vedų vediniu dámū-nas ‘namiškis, priklausantis giminei’ iš loc. *damū, plg. lo. domū greta domī. Lietuvių k. taip pat randame šaknies *dem- / *dom- nykstamąjį ir pailgintą laipsnius: *dm̥- ≥ baltų *dim- arba *dum-, plg. 1) s. lie. ir trm. dimstis ‘kiemas’, asmenvardį Dim-gailas (greta Nam-gailas) ‘gailintis namų?’; 2) žem. nùmas iš *dumas¹⁸ [¹⁸ plg. *dm̥-: gr. δά-πεδον ‘gruntas, žemė, grindys’, s. isl. topt, tumpt ‘laisvas plotas, kiemas’ iš *tum-fetiz ≤ dm̥-ped-]. Pailgintas laipsnis *dēm-: lie. trm. apý-dėm-ė ‘sklypelis, sklypas aplink trobą’ (Juška), pavyzdžiui, ‘vieta aplink namą’, plg. s. lie. apidamė : *damas ir naują bendrinės kalbos apý-namė : nãmas. Latviai ‘namo’ pavadinimą (la. māja) pasiskolino iš estų mãja, o senasis nams la. kalboje reiškia ‘laikinas statinys, lauko virtuvė’ ir pan.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 224–225
Antraštė:
dimstis
Straipsnelis:
žr. namas
Šaltinis:
SłPr IV, 98–100
Antraštė:
dimstis
Straipsnelis:
žr. blaivas
Šaltinis:
Sabaliauskas 1966d, 111

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas